infa.lt

Europos Parlamento deputatai balsų dauguma priėmė rezoliuciją dėl būtinybės įvesti visišką ir nuolatinį draudimą automatiškai atpažinti asmenis viešose vietose, nes tokios sistemos pažeidžia „privatumą ir žmogaus orumą”. Draudimas taip pat turėtų būti taikomas bet kokioms socialinio reitingo sistemoms, prognozuojant nusikaltimus ir algoritmų naudojimą teismų sistemoje.

Parlamentas taip pat ragino uždrausti naudoti privačias veidų atpažinimo duomenų bazes, pavyzdžiui, tokias, kaip amerikiečių startuolio dirbtinio intelekto sistemos Clearview (jas jau naudoja atskirų Europos šalių policija) ir paskelbti už įstatymo ribų bet kokias nusikaltimų prognozavimo sistemas, pagrįstas žmogaus elgesio duomenimis.

Dar balandžio mėn. Europos Komisija pateikė įstatymo projektą, skirtą reguliuoti dirbtinio intelekto technologijų naudojimą su didelės rizikos laipsniu, kuriame buvo draudimas socialinis reitingas ir principinis draudimas naudoti nuotolinį biometrinį stebėjimą viešose vietose. Tačiau Europos duomenų apsaugos taryba ir Europos duomenų apsaugos institucija, taip pat daugelis Europos Parlamento deputatų nusprendė, kad įstatymo projektas nėra gerai parengtas.

Europos parlamento dauguma priimta rezoliucija, kalbant apie nuotolinį biometrinį stebėjimą, yra toks kreipimasis į Europos Komisiją:

… Būtina uždrausti bet kokį biometrinių duomenų tvarkymą, įskaitant asmenų atvaizdus teisėsaugos tikslais, dėl to, kad tai veda link stebėjimo viešai prieinamose vietose; Europos Komisija turėtų nustoti finansuoti biometrinius tyrimus ar programų vystymą, kuris gali sukelti nepasirinktinį masinį stebėjimą viešose vietose.

Taip pat turi būti uždraustas bet kokių socialinių reitingų sistemų, kuriomis siekiama įvertinti piliečių patikimumą pagal jų elgesį ar asmenybę, kūrimas.

Rezoliucijoje taip pat siekiama kovoti su algoritminiu šališkumu ir raginama būtinai sustiprintai priežiūrai iš žmogaus operatoriaus pusės kad dirbtinio intelekto algoritmams būtų užkirstas kelias diskriminacijai, ypač teisėsaugos institucijų darbe ir pasienio kirtimo kontekste.

Europos Parlamento deputatai sutiko su tuo, kad galutinius sprendimus visada turėtų priimti operatoriai-žmonės, nurodydami, kad subjektai, kontroliuojami dirbtinio intelekto (DI) sistemų, turėtų turėti prieigą prie teisinės gynybos priemonių.

Iš rezoliucijos seka, jog siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi pagrindinių žmogaus teisių, algoritmai, naudojantys DI pagrįstas identifikavimo sistemas, kurios dažnai neteisingai nustato etnines mažumas, LGBT-žmones, pagyvenusius žmones ir moteris – turėtų būti skaidrūs, stebimi ir teisingai dokumentuoti.

Parlamento rezoliucija ragina uždrausti DI padėjėjus, priimant teismo sprendimus – bandymai įvesti tokius algoritmus baudžiamojo teisingumo sistemose (pirmiausia, priimant sprendimus dėl išankstinio nuteistųjų paleidimo) atskleidė daug diskriminacijos faktų Tautinių mažumų atžvilgiu iš dirbtinio intelekto pusės.

Europos Parlamentas taip pat paragino ES vyriausybinėms agentūroms naudoti atviro kodo programinę įrangą, kur tai įmanoma.

Komentuodamas rezoliucijos priėmimą, kalbėtojas Petar Vitanovas sakė: „Pagrindinės teisės yra besąlyginės. Pirmą kartą raginame atpažinimo sistemų diegimo teisėsaugos tikslais moratoriumą, nes ši technologija pasirodė esanti neveiksminga ir dažnai lemia diskriminacinius rezultatus. Mes esame kategoriškai prieš prognozuojamą policijos veiklą, pagrįstą dirbtinio intelekto naudojimu, taip pat prieš bet kokį biometrinių duomenų apdorojimą, vedantį į masinį stebėjimą. Tai yra didžiulė visos Europos piliečių pergalė.”