infa.lt

lvzs.lt nuotr.

‼ kietasis kuras, priklausomai nuo rūšies, po 2023 metų brangs apie 15-30 proc.;
‼ po 2023 metų numatomas naftos dujų kainų pokytis buitiniams vartotojams – net 102 proc.;
‼ bus keliama vandens išgavimo kaina, taigi brangs ir vartotojus pasiekiantis vanduo;
‼ brangs šiukšlių išvežimas, nes sąvartynams taikomi mokesčiai didinami nuo 10 Eur už toną iki 50-70 Eur už toną;
‼ bus apmokestinta miško žemė ir keliami žemės mokesčiai;
‼ bus didinami nekilnojamo turto mokesčiai. Pavyzdžiui, 150 tūkst. eurų riba būtų taikoma tik pagrindiniam gyvenamajam turtui, o visas likęs asmens nekomercinis turtas būtų apmokestinamas;
!! planuojama keisti automobilių apmokestinimą: šalia automobilio pirmos registracijos mokesčio atsiras kasmet mokamas mokestis, kuris, deja, labiausiai pasijus žemesnes pajamas turintiems ir naujo ekologiško automobilio įpirkti negalintiems žmonėms;
‼ didinama mokestinė našta individualia veikla užsiimantiems asmenims;
‼ apmokestinamoms pajamoms planuojama priskirti net sveikatos priežiūros įstaigų pajamas, gaunamas už paslaugas iš PSDF;
‼ keičiamos sąlygos, kurioms esant smulkios įmonės gali gauti mokestines lengvatas taip, kad iš 31 tūkstančio įmonių naudos gavėjų liks nepilni 3 tūkstančiai įmonių.

Planuojamų pakeitimų yra ir daugiau. Jie tiesiogiai palies kiekvieną. Ir visa tai daroma tuo metu, kai žmonės jau ir taip jaučia pajamų sumažėjimą.

Apklausose aiškiai matyti, jog rugpjūtį finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gyventojai vertino blogiau nei liepą ir gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis gerėja, sumažėjo 3 proc. (nuo 23 iki 20 proc.). Kas penktas gyventojas teigė, kad jo finansinė padėtis pablogėjo. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2021 m. rugpjūtį taip pat sumažėjo 3 proc., tad panašu, kad žmonės skursta ir ims taupyti, o tai reiškia, kad į ekonomiką nepateks pakankamai lėšų, kad ji būtų stabili, jau nekalbant apie ekonomikos augimą. Reiškia ir valstybės biudžetas nebus surinktas taip, kaip planuojama. Be to, auga prekių kainos ir didėja infliacija.

Iš ko žmonės mokės šiuos ir kitus mokesčius, kurių dalį skausmingai atiduos jau šiemet šildymo sezonu, nes konservatorių neliečiamieji sugrįžo į energetikos sektorių ir jau dabar pakilo elektros bei dujų kainos?

Beje, nepamirškime žiūrėti ir plačiau – konservatorių visus tiltus deginanti užsienio politika lemia, kad ne tik mažėja tarptautiniai pervežimai ir valstybė negauna pajamų, bet jau yra baiminamasi, kad investicijos traukiasi iš Lietuvos. Tai konservatoriai su liberalais daro tuomet, kai, Eurostat duomenimis, pramonės vystymuisi palankus klimatas ir taip vėsta.
COVID-19 valdymo fiasko jau net neminėsiu, labai greitai pasimatys, kaip veikia šiandien, rugsėjo 13-ąją, įsigalioję ribojimai, kurie „stabdys“ ne tik žmones, bet ir ekonomiką.

Visa tai matydamas, raginu I. Šimonytės Vyriausybę atsiriboti nuo bet kokio mokesčių didinimo!

Keiskite toną užsienio politikoje, nes tuoj nebebus valstybių, su kuriomis garsiai nesiaiškinote santykių arba nesukėlėte konfliktų diplomatinių vizitų metu.

Užsiimkite investicijų pritraukimu ir keiskite COVID-19 valdymo taktiką. Pandemijos valdymas ir tai, kokią mokestinę reformą drįstate tokiu sunkiu metu svarstyti rodo, jog žiūrite į žmones kaip į statistinius vienetus, kurie vertingi ne patys savaime, kaip piliečiai, o turi vertę tiek, kiek iš jų galima išspausti apmokestinant.

Trečiadienį šaukiamas šešėlinės Vyriausybės posėdis, kuriame ekspertai kalbės apie ekonomiką, planuojamus mokesčius, pandemijos valdymą ir žmonių teisių užtikrinimą. Ieškosime sprendimų, nes jų tikrai reikia.