infa.lt

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo Vyriausybei nuo 2022 metų pradžios minimalią mėnesinę algą (MMA) didinti iki 730 eurų, o minimalųjį valandinį atlygį – iki 4,47 euro. Tai būtų vienas reikšmingiausių MMA padidėjimų per dešimtmetį. Paskutinį kartą MMA daugiausia kilo 2013 metais, kuomet padidėjo 43 eurais, kitąmet MMA didėtų 88 eurais arba 13,6 %.

„Siekdami gerinti dirbančiųjų sąlygas, mažinti pajamų nelygybę, siūlome minimalią mėnesinę algą didinti sparčiau. Ekonomikos padėtis priimti reikiamus sprendimus yra palanki: auga imunitetą COVID-19 įgijusių žmonių skaičius, ūkinės veiklos suvaržymų beveik neliko, mažėja nedirbančiųjų ir auga darbo vietų skaičiai, o ekonomistai prognozuoja spartų ekonomikos augimą“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Anot Finansų ministrės Gintarės Skaistės, galimybes nuo kitų metų pradžios didinti MMA yra nulemtos geros padėties šalies ūkyje, palankių prognozių kitiems metams bei gero pajamų surinkimo į valstybės biudžetą.

„Po sąlyginai nedidelio pandemijos sukelto nuosmukio 2020 metais, Lietuvos ekonomika  atsigavo – matomas spartesnis nei manyta pavasarį BVP augimas, kurį lydi gerėjanti padėtis darbo rinkoje ir spartus vidutinio atlyginimo augimas. Visa tai teigiamai veikia ir pajamų į valstybės biudžetą surinkimą. Įvertinus atnaujintas ekonomines prognozes, valstybės finansines galimybes ir numatomą poveikį šalies ūkiui bei remiantis Trišalėje taryboje sutarta formule, nutarta siūlyti MMA nuo kitų metų didinti iki 730 eurų. Nesiimant šio sprendimo ir šalyje sparčiai augant visiems atlyginimams, atotrūkis tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančiųjų tik dar labiau išaugų. Todėl šiuo metu metu nėra priežasčių nedidinti MMA pagal sutartą formulę“.

Trišalėje taryboje yra susitarta, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis neturėtų būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc. Skaičiuojama, kad kitąmet padidinus MMA iki 730 eurų, santykis tarp MMA ir VDU siektų 48,1 proc.

Moksliniai tyrimai rodo, kad MMA didinimas prisideda prie nedarbo mažėjimo, nes didesnis atlygis skatina į darbo rinką sugrįžti ilgalaikius bedarbius. Didesnė MMA taip pat didina darbuotojų perkamąją galią, tai ypač aktualu regionams, kur uždirbančių MMA yra daugiau.

Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymuose – ne tik MMA pakėlimas, bet ir viešojo sektoriaus įstaigų kvalifikuotų darbuotojų minimalių pareiginės algos koeficientų didinimas.

Birželio mėnesį darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovus vienijančioje Trišalėje taryboje dėl minimalios mėnesinės algos ir minimalaus valandinio atlygio didinimo sutarta nebuvo. Pagal Trišalėje taryboje sutartą formulę, remiantis kovo mėnesio Finansų ministerijos ekonominėmis prognozėmis skaičiuota, jog MMA kitąmet galėtų siekti 703 eurus. Išsiskyrus darbdavių ir darbuotojų atstovų nuomonėms, galutinį sprendimą palikta priimti Vyriausybei.

Jau šį penktadienį siūlymą didinti MMA iki 730 Eur aptars Trišalė taryba. Po diskusijų Trišalėje taryboje, galutinį sprendimą dėl MMA dydžio priims ministrų kabinetas.

MMA padidinimas palies apie 127 tūkst. darbuotojų, gaunančių MMA ir mažiau. Sodros liepos mėnesio duomenimis, Biudžetinėse įstaigose tokių darbuotojų yra apie 17 tūkst.

Valstybės biudžete šiam tikslui, preliminariais paskaičiavimais, reikėtų apie 26,5 mln. Eur., kuriuos privalės sunešti kuriantys realų produktą verslininkai. MMA kėlimas gali prisidėti prie nedarbo mažėjimo šalyje.

infa.lt komentaras:

Tiek padidinus MMA automatiškai padidės mokesčiai Sodrai, PSD ir t.t. ir jau nepriklausomai kiek žmogus uždirbs realiai – darbdavys privalės mokėti už jį pilną mokestį skaičiuojant nuo MMA. Šiandienos ekonominėmis sąlygomis, nepriklausomai nuo to, kas rašoma SADM straipsnyje (aukščiau), tokius atlyginimus eiliniams darbuotojams gali mokėti tik stambiosios įmonės, ir tai ne kiekviena. Bus mažinami darbuotojų etatai ir didės likusiųjų darbo krūviai, kadangi jie atliks atleistųjų darbą. Nedirbantiems ir nesiregistravusiems Darbo Biržoje, kuri kažkodėl vadinama Užimtumo tarnyba – didės Privalomo sveikatos draudimo mokestis, nors neturintys „Galimybių” paso dažnai net nebus įleidžiami į poliklinikas. Žinoma, kalbant apie biudžetinius darbuotojus, kurie išlaikomi iš mokesčių mokėtojų darbo – viskas bus gerai, tačiau privačiam verslui, ypač smulkiam – šiandienėmis ekonominėmis sąlygomis – bus labai liūdna. Atitinkamai, siekiant surinkti šias dešimtis milijonų – augs ir kiti mokesčiai