infa.lt

Tarptautinė tyrinėtojų komanda, priėjo išvados, jog žmonių aukojimas visuomenėse galėjo būti naudojamas socialinės nelygybės ir aukštos elito padėties išsaugojimui. Jų straipsnis buvo publikuotas žurnale Nature.

Tyrimo autoriai ištyrė 93 Austronezijos kultūras Ramiojo vandenyno salose. Duomenų bazės Pulotu Database of Pacific Religions pagalba jie sužinojo apie tai, – ar minimos visuomenės naudojo žmonių aukojimą, ar ne, ir, jei taip, tai kada.

Taip pat tyrinėtojai įvertino socialinės nelygybės lygmenį. Kultūros, kuriose neegzistavo socialinio statuso ar turto paveldėjimo perdavimas, buvo priskirtos prie egalitarinių (lygių teisių). Tos, kuriose socialinis statusas ir turtai buvo perduodami paveldėjimo teise, tačiau taip pat buvo galimybė pereiti iš vienos socialinės grupės į kitą, buvo pavadintos kaip vidutiniškai stratifikuotos. Kultūros su griežta riba tarp socialinių sluoksnių buvo priskirtos prie labai stratifikuotų.

Žmonių aukojimą praktikavo 40 iš 93 kultūrų. Žmonės buvo aukojami 25 procentuose egalitarinių, 37 procentuose vidutiniškai stratifikuotų ir 67 procentuose labai stratifikuotų visuomenių. egalitarine

Sukūrę tikimybių modelius, tyrimo autoriai atskirai ištyrė visuomenių evoliuciją, o po to įterpė žmonių aukojimo indėlį. Viso to pasekoje jie nustatė, jog tarp žmonių aukojimo praktikos ir griežto visuomenės atskyrimo į sluoksnius egzistuoja ryšys.

Labai stratifikuotose visuomenėse žmonių aukojimas buvo praktikuojamas socialinio stabilumo palaikymui, o vidutiniškai stratifikuotose jis galėjo sustiprinti nelygybę. Tuo pat metu, nelygybė tose visuomenėse kur nebuvo žmonių aukojimo – neprogresavo. Tokiu būdu, tyrinėtojai priėjo išvados, jog žmonių aukojimas gan stipriai įtakojo visuomenių evoliuciją.

Autoriai ypač pastebi, jog religija, kurios dalimi buvo minimi žmonių aukojimo ritualai, visuomenės lyderių galėjo būti naudojama nelygybės palaikymui ir kaip socialinės kontrolės įrankis. stratifikuota

„Pavyzdžiui, Polinezijoje žmonės tikėjo, jog lyderiai buvo dievų palikuonys. Žmonių aukojimui vadovavo lyderiai arba šventikai, tuomet, kai aukos buvo išrenkamos iš žemesnių visuomenės sluoksnių, pavyzdžiui, vergų ar belaisvių“, – sako vienas mokslininkų.