infa.lt

Džo Baidenas (Joe Biden) ištiesė ranką Vokietijos vyriausybei ir suartėjo su ja „Nord Stream 2“ klausimu tiek, kiek Berlynas net negalėjo tikėtis, rašo „Das Erste“. Oficialiame pareiškime valstybės sekretorius Anthony Blinkenas pakartojo, kad Vašingtonas siekia stiprinti transatlantinę partnerystę.

Pasak Bundestago užsienio reikalų komiteto pirmininko Norberto Röttgeno, Vašingtono žingsnis yra „sąmoningas politinis ženklas Vokietijos naudai“. Tuo pačiu metu Röttgenas pažymėjo, kad JAV dabar užėmė laukimo poziciją, kai tuo tarpu Vokietijos vyriausybė turės padaryti pažangą dujotiekio klausimu.

Anot Röttgeno, Berlynas dabar turės pateikti pasiūlymus, ką atsakyti kritikams pačioje Vokietijoje, kaimyninėse Europos šalyse ir JAV. Visų pirma, politikas teigė, kad Vokietija, vykdydama savo energetikos politiką, turės pasirūpinti, kad Ukraina ir Baltijos šalys nebūtų atkirstos nuo dujų tiekimo.

Tačiau dabar pagrindinis klausimas nėra Vokietijos energetikos politikos lūkesčiai, pažymi Das Erste. Angela Merkel neatsakė į klausimą, kaip Berlynas atsilieps į Vašingtono gestą, tačiau išvardijo probleminių transatlantinių santykių temų sąrašą teigdama, kad Vokietija ir toliau laikysis savo pažado didinti gynybos išlaidas ir prisiimti daugiau atsakomybės NATO viduje.

Kanclerė taip pat pažymėjo, kad Vokietija bendradarbiaus su JAV Rusijos, Ukrainos ir Kinijos politikos atžvilgiu. Kaip rašo Das Erste, nėra jokių abejonių, kad konkurencija su KLR vaidins pagrindinį vaidmenį Baideno administracijai: Vokietija ir likusi Europa gali tam ruoštis. Akivaizdu ir tai, kad JAV norėtų akistatoje su Kinija matyti Vokietiją savo pusėje.

Pasak Das Erste, kritikai teigia, kad Berlynas pernelyg vangiai palaiko Baideno siekius. Leidinyje pažymima, kad dabar, kai Baidenas panaikino sankcijas „Nord Stream 2“, spaudimas Vokietijai imtis atsakomųjų veiksmų tik didės. Be to, sankcijos prieš „Nord Stream AG“ buvo panaikintos tik 90 dienų laikotarpiui – teoriškai jas vis tiek bus galima įgalinti vėl.