infa.lt

biznes.newsweek.pl

Mateusz Morawiecki | fot. Jakub Kamiński, Marcin Kaliński / źródło: PAP

Pasak Lenkijos vicepremjero ir plėtros ministro Mateušo Moravieckio (Mateusz Morawiecki), kuras, kuriuo yra varomas mūsų (Lenkijos) ūkis pastaruosius 27 metus senka. Kuo jį pakeisti? Atsakymu į šį klausimą yra strateginis Lenkijos plėtros planas ateinantiems 25 metams, kuris jau šiandien vadinamas kaip „Moravieckio planas”.

Pradėkime nuo diagnozės. Pasak plėtros ministro, Lenkija daug laimėjo todėl, jog aštuntajame dešimtmetyje Lenkijoje buvo didelis demografinis prieauglis. Augo darbo rinka, žmonių padaugėjo tiek, jog galima buvo 2,5 milijono emigrantų “eksportuoti” į užsienį. Nepaisant to, šalyje augo vartojimas, kurio santykis su BVP buvo stabilus.

Šiuo metu mūsų ekonomika pateko į vidutinės plėtros spąstus. Dabartinę padėtį sąlygoja penki faktoriai, kurie smaugia mūsų ekonomiką: plėtros priklausomybė nuo užsienio, žemos vidutinės pajamos, demografinės problemos, valstybės institucijų silpnumas ir dideli valstybės įsiskolinimo aptarnavimo kaštai.

Ekspansija, plėtra, reindustrializacija

-Turime stiprinti Lenkijos ekonomiką iš vidaus. Turime padėti lenkiškoms įmonėms ir užsienio įmonėms dirbančioms Lenkijoje, plėstis vidaus ir užsienio rinkose. Tai klausimas, kurį noriu aptarti rytoj vyriausybės posėdžio metu. Svarbu užtikrinti atsakingą ir subalansuotą plėtrą -pareiškė ministras, kalbėdamas apie problemų sprendimą.

Pasak Moravieckio Lenkijos plėtra turi remtis penkiais pagrindiniais principais – ramsčiais:

reindustrializacija, lenkiškų įmonių plėtra, protingas investavimas, kapitalo prieinamumas investuotojams, o taip pat plėtra į užsienio rinkas šiuose sektoriuose: aviacijos sektorius, motorizacijos sektorius, geležinkeliai ir laivų statyba. Vis dėlto, pats svarbiausias yra Lenkijos dalyvavimas skaitmeninėje revoliucijoje.

Lenkiją aplenkė revoliucijos:

Pirmoji revoliucija – garo variklių revoliucija – aplenkė Lenkiją, nes tuo metu vyko Lenkijos padalijimai, XVIII a. pabaiga.

Antroji revoliucija – elektrifikavimo revoliucija – taip pat mus aplenkė, nes kovojome už nepriklausomybę.

Trečioji revoliucija – informatikos revoliucija – taip pat mus aplenkė, nes tuo metu buvo komunizmas ir LLR (Lenkijos Liaudies Respublika).

Šiuo metu vyksta ketvirtoji pramoninė revoliucija, dažnai apibūdinama, kaip skaitmeninė. Norime būti šios revoliucijos centre. Norime plėtoti pramonę, kuri taps ateities pramone ir kuri leis darbdaviams, bei darbuotojams sukurti kuo didesnę pridėtinę vertę, tam, kad susikurtų darni ir graži bendruomenė, – teigia Moravieckis.

Tam, kad tikslai būtų pasiekti, plėtros ministerija planuoja išskirti Lenkijoje, šalia jau žinomų ekonominių zonų, pramoninius slėnius ir klasterius. Labai svarbi yra subalansuota plėtra tuose regionuose, kurie buvo neprižiūrimi. Bus sukurta nauja agentūra, kuri dirbs technologijų ir inovacijų srityje.

Vyriausybė bus atsakinga už specialios programos “Start in Poland” plėtrą, kuri rems valstybės iždo įmones, įmones bei kūrybingus verslininkus pradedančius savo veiklą (visų pirma, inovatyvius startuolius “start-up”). Pagrindinis programos tikslas yra užtrenkti duris dar vienam protų nutekėjimui, tai reiškia geriausiai išsimokslinusių specialistų išvykimui iš Lenkijos, ir skatinti naujausiųjų technologijų vystymą.

Investuojantiems į inovacines technologijas bus taikomos lengvatos. Pasikeis valstybės viešųjų pirkimų politika. Žemiausia kaina, nebus pagrindiniu rodikliu. Svarbiausios taps inovacijos ir darbuotojų pagal darbo sutartį įdarbinimas.

Moravieckis išreiškė norą, kad per metus iš 150-160 mln zlotų vertės valstybės viešųjų pirkimų, apie 40 mln zlotų liktų lenkiškose įmonėse.

Lenkijos ekonomika turi būti plėtojama tam tikrose srityse: keleivinių keltų statyba (programa ”Batory”), mažai išmetamųjų dujų išskiriančių viešojo transporto priemonių gamyba (projektas “Luxtorpeda”) o taip pat inovacijos kovojant su kibernetiniu nusikalstamumu (bus sukurtas Cyberpark Enigma, kuriame dirbs Lenkijos programuotojai).

Milijardas investicijoms

“Moravieckio Planas” tai žymiųjų Jaroslavo Kačinskio rinkiminių pažadų pasekmė, kuris minėjo, jog bus skirta 1,4 mlrd zlotų investicijoms. Kur juos gauti? Moravieckis daro prielaidas, kad pagrindiniai šaltiniai bus bankai, investiciniai fondai, tarptautinės institucijos (Moravieckis planuoja gauti 50-80 mln zlotų) o taip pat “ investuotos, o ne iššvaistytos” europinės lėšos (kartu su savo indėliu bus 480 mln zlotų). Prisidėti turi valstybinės (valstybės iždo) įmonės ir privačios lenkiškos įmonės, tačiau dar neaišku kokiomis sąlygomis, kurios pagal planą yra sukaupusios “230 mln zlotų investicinio potencialo”. Investiciniu mechanizmu turėtų būti Lenkijos Plėtros Fondas, Valstybės Ūkio Bankas, valstybinės įmonės, kurių įnašas bus nuo 215 iki 370 mln zlotų.

Premieras Moravieckis ragina lenkus taupyti, tvirtindamas, jog taupymas tai įrankis kuriantis gerovę. Šiuo metu, tai mūsų Achilo kulnas (silpnoji vieta) – pabrėžia jis.

parengė: Darius