infa.lt

Šiandien netyčia perskaičiau vieną straipsnį delfyje (pagrindinėje smegenų plovimo gojams svetainėje). Tekstas, autoriaus įsitikinimu, turėjo grakščiai ir aštriai pašiepti antivakserius, violetinius ir kitokius „tamsuolius”, nepritariančius moksliškai pagrįstai naujajai pasaulio tvarkai, kurią įgyvendina visa progresyvioji pasaulio dalis.

Na, šiaip banalus ir tipiškas snarglių ir seilių rinkinys, kuriais šiuolaikiniai universitetai dresiruoja zombius „dėstyti savo nuomonę”. Net nekreipčiau dėmesio, gal tik būtų įdomu panagrinėti etatinio „pysoriaus” (uždirbančio duonelę tokiais tekstukais) minčių eigą ir lyžtelėjimo vyraujančiai ideologijai meistriškumo gylį.

Bet, kadangi tekstas parašytas etaloninio Lietuvos prisitaikėlio ir konformisto Valatkų Rimvyduko, kuris sovietmečiu entuziastingai gyrė ir gynė partijos ir CK teisingą politiką, išjuokė nemodernių ir neprogresyvių tamsuolių atsilikimą ir naujausių mokslinio komunizmo idėjų naudos visuomenei nesuvokimą, nutariau pasisakyti tokiu kaip Rimvydukas klausimu ir suformuluoti jų gyvenimiškos pozicijos pokyčių dėsningumus.

Rimvydukas tekste išstenėjo tik 15 modernybės priešų požymių (sensta vyras, nebeįstengia tinkamai dirbti, nes šiaip etatiniams „pysariams”, pagal sena sovietinę tradiciją, galiojančią nuo pirmosios didžiosios revoliucijos Rusijoje 1917 m , žydų karčemininkai moka ne už teksto turinio kokybę, o už turinio apimtį. Kuo daugiau protingai atrodančių žodžių sugebėsi išteplioti per tekstą, tuo didesnį gausi honorarą.).

Man niekas už tekstus nemoka, todėl aš radau tik vieną šių progresyviųjų modernistų šlovintojų požymį – NEPRIEKAIŠTINGA UOSLĖ.

Taip taip, modernybės ir progresyviosios pasaulio dalies šaukliai turi turėti nepriekaištingą uoslę. Reikia aiškiai matyti ne tuos, kas yra MATOMOJE valdžioje, o jausti tuos, kas realiai valdo pasaulį ir nuo kurių priklauso „pysoriaus” tarnybėlė. Trokštant nuolat maitintis liekanomis nuo „tigro šarchano” puotos, etatinis šakalas (arba Šakalienė), privalo visada nosį laikyti aukštai, kad laiku pajaustų savo šeimininko poreikius ir tinkamai aplotų jo politikos priešininkus „Kaip jūs nesuvokiate, kvaili galvijai, Šarchanas stengiasi dėl jūsų gerovės” ir kuo meiliau palaižyti jo nuvargusias arba sužeistas letenas.

Skaitydamas varganą Valatkos tekstuką prisiminiau vieną diskusijos laidą per kažkokią Rusijos televiziją. Ten estrados primadona Ala Pugačiova pasipiktinusi kritikavo Adolfą Volfovičių Žyrinovskį. Tas protingas žydelis atsakė taip, kad ji užsikimšo ir daugiau net necyptelėjo. Volfovičius pasakė trumpai: „Tavo vietoje aš geriau patylėčiau, jau pamiršai kaip dainavai pas mus vakarėliuose ir kiek mes tau mokėjom? Jūs aktorėliai ir dainorėliai dainuojate tiems, kas jums moka, todėl tavo nuomonė man nieko nereiškia.”

Ir dar Valadkos tema yra puikus anekdotas:

Važiuoja traukinio kupė vyras ir solidi dama. Vyras pradeda flirtuoti, o dama šaltai jam atsakinėja. Tada vyras sako: „Jūs nežiūrėkite, kad aš važiuoju traukiniu ir atrodau nelabai reprezentatyviai. Šiaip aš esu milijardierius ekscentrikas ir visada patikusioms ir su manimi permiegančioms damoms palieku labai dideles dovanas. Ar sutiktumėte su manimi permiegoti už šimtą tūkstančių dolerių?”

Sumišusi dama pradėjo raudonuodama aiškinti, kad jai tai neįprasta, bet kadangi jis atrodo visai neblogas vyras, ji sutiktų. Tada vyrukas jos dar paklausė: „Gerai, o už penkis dolerius ar sutiktumėte?” . Įsižeidusi dama pareiškė: „Jūs ką tyčiojatės? Kuo jūs mane laikote?”. Tada vyras atsakė: „Na, kuo aš jus laikau mes jau išsiaiškinome, dabar reikia susitarti dėl kainos?” .

Visada skaitydami vyraujančios ideologijos gynėjų ir šauklių tekstus žinokite, – jų nuomonė priklauso tik nuo kainos, kurią mes jiems galime sumokėti. Jei tauta nešeria savo žurnalistinių prostitučių, jas pradeda šerti kiti. Jei mes rastume pakankamai lėšų išlaikyti visokius Valatkas, Kvietkevičius, Jurkevičius ir pan., ir jie jaustų, jog tai pastovus duonelės uždirbimo projektas, patikėkite – jie tuojau pat taptų ir plokčiažemiais, ir antivakseriais, ir violetiniais.

Lygiai tokiais pat seilėtais ir entuziastingais tekstais jie smerktų visus, kas nesutinka su teisingu ir moksliškai pagrįstu požiūriu. Raskevičius be skrupulų būtų pavadintas bjauriu sodomitu, kuris sukelia pavojų visai bendruomenei savo atsilikusiu požiūriu, vaikų grobimo sistemą jie vadintų pasibjaurėtina ir nepriimtina ir t.t. ir pan. Svarbu, kad duonelei su sviestuku užtektų ir tai būtų nuolatinė perspektyvi „pysoriaus” tarnybėlė.

p.s. Šiaip realybėje yra daug geriau, kai tave vadina plokščiažemiu, nes tai reiškia, kad tu ne plokščiasmegenis.

PLOKŠČIASMEGENIAMS yra tik du gyvenimo ir gėrio matavimo būdai, šeimininkas duoda ėsi arba neduoda ėsti. Duoda ėsti, reiškia gerai, vizgina uodegą, neduoda ėsti – reiškia reikia aploti. Kadangi jų šeimininkai svetimi, logiška, kad aploja tuos, ką tie svetimi taip besarmatiškai apvaginėja. Juk uždėję antsnukius ir suvarę lietuvius kaip galvijus į tvartą, jų vardu prisiskolinę pinigų, šeimininkai ir valatkoms numes trupinukų.

Tas pats plokščiasmegeniškumas (maitina gerai nemaitina blogai) yra ir pas viešas 72 lyčių modernybes (net nežinau, kaip pavadinti, kad neįžeisti, todėl vadinsiu neutraliai). Tikras gėjus būtent tik tada talentingas ir originalus, kuomet jo gyvenime tai yra drama. Prisiminkite Oskarą Vaildą, kokie tai buvo savo tapatybės išgyvenimai.

O dabartiniai paradiniai klounai, juk jie tokiu būdu pakyla prie geresnės maitinimo normos, gauna kvotas į universitetus, dabar dar bus kvotos korporacijų valdymo organuose, argi tai egzistencinė drama? Tai normalus gyvuliškas tarnavimo už maistą racionalumas. Na, jūs paimkite bet kokią tikrą beždžionę ir per prievartą dulkinkite ją per užpakalį, o jos naujos tapatybės įtvirtinimui tarp suėjimų maitinkite ją gausiai bananais ir kitais skanėstais.

Ji pradės suvokti, kad tai yra jos gyvenimo paskirtis. Pradės dažytis lūpas ir išdidžiai visur skelbtis, jog yra beždžionė gėjus. Pradės rodyti savo originalumą tokiais kūrybiniais darbais kaip išmatų tepliojimas ant sienų. Na, kuo jums ne performansas? Ir dėmesys, ir kritika. Viskas yra. Tada, naujai iškepta beždžionė gėjus pradės per universitetus veisti savo gentainių tarpe tokias pat modernias beždžiones. O kaulais nuo šarchano stalo besimaitinantys šakalai su šakalienėmis dainuos joms odes ir aplos visus kam nepatinka jų moderni kūryba ir klouniški paradai.

Plokščiažemiai tikrai yra labiau panašūs į žmones, nes tik žmogus turi savyje drąsos abejoti autoritetais. O štai PLOKŠČIASMEGENIAI – jie visada tarnaus tam, kas juos šeria ir aplos tuos, kas jiems neturi ką duoti.

Su meile ir rūpesčiu
Vladimiras Troščenka

infa.lt portalas turi savo atskirą nuomonę apie tai, kas aprašyta šiame tekste, ir primena, jog tai yra asmeninė autoriaus nuomonė, už kurią redakcija atsakomybės neprisiima.