infa.lt

nuotr. © Arvydo Daunio

Aplinkos ministras pasakė A, tad aš pasakysiu B. Per keletą metų labai gerai išmokau skaityti, ką politikai rašo „tarp eilučių”, tad čia dar ne kritika, o tik patikslinimas ir kai kurie pasiūlymai. Rimtai kritikuoti pradėsiu tada, kad bus praėję 100 dienų nuo ministravimo.

Dabar tegu Vyriausybė ramiai susidėlioja svarbiausius darbus aplinkosaugoje, o mes, kiek galėsim, padėsim. Jei norit susipažinti su Vyriausybės programos projektu, parašykit man asmeniškai ir atsiųsiu. Liko dar kelios dienos nusiųsti ministerijai savo pasiūlymus dėl Vyriausybės programos aplinkosauginės dalies.

Taigi dabar apie tai, kuo pasigyrė ministras Simonas Gentvilas. Papunkčiui taip, kaip jo paties parašyta:

„Artėju prie 50 dienos ministro kėdėje. Keletas konkrečių darbų:

– Vakar įforminome susitarimą stabdyti plynus kritimus valstybiniuose III grupės miškuose saugomose teritorijose.
– Punios šilo rezervato planavimo procedūros pradėtos. Bus baigtos vasarą.
– Žuvintas vėl saugus.
– Natura 2000 plėtra, kuri Lietuvai užtraukė baudų debesį, bus baigta iki metų pabaigos.
– Miškingumą didinsime iki 35%, nuo dabartinių 33.7%, tai numatėme kaip AM įsipareigojimą per 4 metus.”

1. Dėl plynų kirtimų sustabdymo draustiniuose (valstybiniuose miškuose). Plyni kirtimai yra plati sąvoka ir Ministro pavedimu sustabdyti tik plynieji pagrindiniai kirtimai. Reiškia, kad kiti kirtimo būdai, pavyzdžiui, atvejiniai, kuriais taip pat miškas iškertamas plynai – ir toliau bus leidžiami. Tarkim, jei kokia ežero pakrantė prieš keletą metų pradėta retinti atvejinių kirtimų būdu, tai urėdija gali dabar pabaigti kirsti tą mišką ir liks tik keli biologinei įvairovei palikti stuobriai, kurie jau nesudaro medyno ir tai jau yra pagal apibrėžimą – plynas kirtimas.

Žmonės ir toliau matys naujas plynes draustiniuose ir sakys, kad ministras melagis. Taip mažas pozityvus žingsnelis gali tik dar labiau sugadinti ministerijos įvaizdį. Reikia sakyti viską tiksliai, kaip yra. Apie tai, kuo skiriasi, o iš tikro nesiskiria šie kirtimo būdai, plačiau skaitykite kitame mano įraše: .https://www.facebook.com/andrejus.gaidamavicius/posts/1687395178109566 Ir dar apie laiką, kuriuo, kaip giriasi ministerija, yra „įšaldomi” plynieji kirtimai draustiniuose.

Pranešime spaudai nurodyta, kad su urėdija susitarta kirtimus pristabdyti iki Nacionalinio susitarimo dėl miškų pasirašymo, kas numatyta birželį. Tačiau pagal Miško kirtimo taisykles draustiniuose bei nac. parkuose ir taip draudžiama kirsti mišką (ne tik plynai, bet ir kitais būdais) paukščių perėjimo laikotarpiu: nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 dienos. Todėl faktiškai apribojimas įvestas tik šešioms savaitėms (o ne šešiems mėnesiams) ir urėdija dėl tų šešių savaičių tikrai neliks labai nuskriausta.

SIŪLAU: Iki Nacionalinio susitarimo apskritai įšaldyti visus kirtimus draustiniuose, kurie galėtų padaryti žalą ir kurios negalima būtų atitaisyti, net jei minėto susitarimo pagrindu kirtimai tokiose teritorijose taptų smarkiai apriboti. Įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą neišduoti leidimų kirsti mišką pagrindiniais miško kirtimais tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose, esančiuose draustiniuose.

Miškotvarkos projektai, kuriais remiantis išduodami kirtimo leidimai, yra patvirtinami dešimties metų laikotarpiui, tad keleto mėnesių laikinieji apribojimai nepadarys jokios žalos nei privatininkams, nei urėdijai – jie galės tuos kirtimus vykdyti bet kada vėliau arba gauti kompensacijas įvedus naujus apribojimus. Juolab, ministras yra pažadėjęs (ir tai numatyta ruošiamoje Vyriausybės programoje), kad vertingiausi miško sklypai iš privatininkų bus išperkami.

2. Dėl to, kad pradėtos Punios šilo rezervato planavimo procedūros. Na, kai bus baigtos, tada galima bus ir girtis, nes dar nežinia, kiek miškininkai pagalių prikaišios, kad rezervatui tenkanti dalis būtų kuo mažesnė. Mane labiau neramina kitas eksministro K.Mažeikos sustabdytas projektas – nacionalinio parko statuso suteikimas Labanoro giriai. Dar 2018-12-13 Aplinkos ministro Kęstučio Navicko iniciatyva Vyriausybė priėmė nutarimą dėl Labanoro reg. parko ir Aukštaitijos nac. parko apjungimo į vieną nac. parką.

Dabar bendra tik šių parkų direkcija. Tikslas tokio šių saugomų teritorijų apjungimo buvo – uždrausti Labanoro girioje vykdyti plynuosius pagrindinius kirtimus, kurie nacionaliniuose parkuose negalimi. K.Mažeika piktybiškai nevykdė šio Vyriausybės nutarimo (reikėjo tik grynai techninio darbo), o ši Vyriausybė nenori nė prisiminti ankstesnės Vyriausybės nutarimo, nors, kaip minėjau, iniciatorius buvo ministras, kuris dirba ir naujoje Vyriausybėje. Yra visų ministerijų pritarimas, paskaičiuota, kiek reikės kompensacijų miško savininkams, kurios būtų išmokėtos per daug metų, tad belieka tik vykdyti.

SIŪLAU: Punios šilą ir Labanoro girią paskelbti reprezentacinėmis Lietuvos teritorijomis, kur vienoje iš jų būtų griežtai saugoma laukinė gamta, o kitoje – rekreaciniai ištekliai, nes Labanoro giria yra ežeringiausia Lietuvos giria ir Labanoro ežerynas yra įtrauktas į tarptautinės svarbos ežerų tinklą, kaip ir Baikalas, Bodenas (Konstancas), Balatonas, Tanganika, Viktorija, Titikaka ir daugelis kitų (https://www.globalnature.org/en/living-lakes/europe).

Siūlau sustabdyti šiuo metu ruošiamą urėdijos Švenčionėlių padalinio, apimančio didžiąją Labanoro girios dalį, vidinės miškotvarkos projekto tvirtinimą, nes jame plynieji kirtimai numatyti kaip vyraujanti kirtimų rūšis.

3. Ar tikrai Žuvintas vėl saugus? Žuvinto rezervate uždrausta tik vandens ir pelkių paukščių medžioklė. Kodėl nebuvo uždrausta visų paukščių medžioklė? Kuo nusikalto, pavyzdžiui, keršuliai? Arba slankos? Jos daugiau miško paukščiai, bet maitinasi ir pelkėse – tai prie kurios kategorijos jos priskirtos? Aplamai Žuvintas galėtų būti teritorija visai be medžioklės, nes antraip nepavyks išvengti piktnaudžiavimų.

Medžiotojas atvažiuos, neva, pamedžioti varnų, bet, progai pasitaikius ir į skrendančią antį taikiklį nukreips. Aš manau, kad Žuvintas bus tikrai saugus tik tuomet, jei į direktoriaus pareigas bus grąžintas Arūnas Pranaitis. Nes būtent jis pirmas išdrįso viešai pasakyti, kad Žuvintas yra nesaugus.

Ir už kritiką buvo nubaustas, nors būtent jo kritikos pagrindu Vyriausybė pakeitė savo nutarimą. Mes juk visi suprantame, kad pagrindinė A.Pranaičio atleidimo priežastis buvo ne kažkokia buhalterija. Žinau bent kelis kitus atvejus, kai tas mužikas bandė užčiaupti burnas ir kitiems saugomų teritorijų pareigūnams.

SIŪLAU: Grąžinti Arūną Pranaitį į Žuvinto biosferos direktoriaus pareigas. Padaryti šį rezervatą laisva nuo pramoginės medžioklės teritorija.

4. Dėl NATURA 2000 teritorijų plėtros. NATURA 2000 teritorijos yra mūsų valstybės gėda. Lietuva už ES lėšas inventorizavo vertingiausius miško sklypelius ir juos iškirto… Dabar ministerija suka galvą, kur rasti daugiau tų vertingų sklypelių, nes Europos Komisija reikalauja didesnio ploto, bet Valstybinė miškų tarnyba iki šiol išduoda leidimus kirsti europinės svarbos buveines privačiuose miškuose (kaip, pavyzdžiui, plačiai nuskambėjęs Vidiškių atvejis Ignalinos rajone).

Tai gal pirma išsaugokim, tai kas jau yra inventorizuota, nesvarbu, kokioj nuosavybės formoj tas miškas yra? Ir dar vienas svarbus dalykas. Lietuvoje iki šiol miškas NATURA 2000 teritorijose kertamas neatlikus poveikio aplinkai įvertinimo, ką įpareigoja padaryti tiek Buveinių, tiek Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos.

SIŪLAU: Įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą neišduoti leidimų kirsti mišką privačiose europinės svarbos buveinėse (valstybiniame miške jos ir taip saugomos). Įteisinti poveikio aplinkai vertinimo procedūras visose NATURA 2000 teritorijose (tiek buveinių, tiek paukščių apsaugai išskirtose).

5. Dėl miškingumo padidinimo iki 35 proc. Praktiškai tai galima būtų padaryti ne per 4, o per vienerius metus įteisinus visus mišku apaugusius dirvonus kaip mišką ir nereikalaujant žemės savininkų susimokėti baudas už „apleistą žemę”.

Nes, tai, kas vyko pastaruosius keletą metų, yra klaiku. Mes ne tik iškirtome didžiąją dalį brandžių miškų, bet ir jų pamainą – savaiminius, natūralius miškelius, užaugusius nedirbamoje žemėje. Ir vardan ko? Dėl kelių šimtų eurų išmokų už pievas? Tokiose kirtavietėse jau niekada nebus tikra pieva, o miškas galėjo užaugti puikus.

Nes tai, kas dabar iškertama miško žemėje yra atsodinama monokultūromis, kurios ateity bus visiškai neatsparios klimato kaitos iššūkiams. Aplamai, didinamo miškingumo sąvoka nereikia užliūliuoti visuomenės. Nes faktas tas, kad toliau didėjant miškingumui, pačių medžių – mažėja. Mums tokio miškingumo didinimo tikrai nereikia.

SIŪLAU: Į miškingumo sąvoką įtraukti tik mišku apaugusius plotus, kai mišku laikomi ne žemesni nei 9 metrų aukščio medžiai (sulig elektros perdavimo stulpu). Tada iš naujo perskaičiuoti Lietuvos miškingumą ir didinti jį iki užsibrėžto 35 proc. tikslo.

Savaime aišku, kad norint tai pasiekti, teks mažinti kirtimo normą. Ir jeigu miškų bus iš tikrųjų iškertama ne daugiau nei atauga (pagal plotą, o ne pagal mistinį prieaugį), miškingumas iš tikrųjų ims didėti.

Pabaigai apie dvi kitas ministro Simono Gentvilo iniciatyvas – naikinti apribojimą užsieniečiams įsigyti daugiau nei 1500 ha miško ir naikinti 5 proc. mokestį miško savininkams už parduotą medieną ar statų mišką.

Nors nėra didelio skirtumo, kas kerta, kadangi miškai kertami pagal taisykles, vienodas visiems, bet lietuviai neturi tiek pinigų supirkti išsikirtimui visus miškus, o štai švedai tikrai turi. Net buvęs Švedijos premjeras, kurį S.Gentvilas buvo įvardijęs politiko pavyzdžiu, kokiu pats norėtų tapti, Lietuvoje yra įsigijęs net 2000 ha miško. Iš vienos pusės stambios korporacijos, kaip IKEA, saugo savo vardą ir net gali pradėti sertifikuoti savo miškus, o tai reiškia dalį (iki 10 proc.) jų nekirsti visai, bet tokie stambūs žaidėjai diktuoja ir savo žaidimo taisykles.

O ministras Simonas Gentvilas, ką rodo jo dabartinis konfliktas su Aplinkos apsaugos departamento vadove Olga Vėbriene, pyktis su stambiosios pramonės atstovais nenori ir neketina. Tad užsienio kapitalo įmonių poveikis ministro priimamiems sprendimams dėl miškų bus tikrai didesnis nei vietinės miško mafijėlės, kuriai nereikia jūsų žemės. Jie tik atvažiuoja išsikirsti mišką, o kirtavietę jums palieka. Todėl pasakymas, kad Lietuvoje yra 250 000 miško savininkų yra neteisingas. Lietuvoje yra 250 000 kirtaviečių ir miško savininkų.

Panaikinti 5 proc. mokestį už parduotą medieną liberalai siekia nuo tada, kai šis mokestis buvo įvestas. Miško savininkai patys neremontuoja kelių, kai juos sumaitoja miškovežiai, išvežantys jų parduotą mišką, atskirai nesusimoka už priešgaisrinę, sanitarinę miškų apsaugą, tad noras visą už medieną gautą pelną pasiimti sau ir nieko už tai miškui neduoti – yra daugiau nei godus.

Eksministras Kęstutis Mažeika norėjo dar labiau apmokestinti miško savininkus – ne tik tuos, kurie kerta, bet ir tuos, kurie nekerta. Buvo numatyta apmokestinti POTENCIALIAS miško savininko pajamas ir tokiu būdu paskatinti juos kuo skubiau išsikirsti savo miškus, nes pramonei jų labai reikia.

Tąkart man pavyko šią nesąmonę sustabdyti pakėlus šaršalą per žiniasklaidą. Ir miško savininkai (ypač tie, kurie nenori per prievartą kirsti savo miško) palaikė. Todėl dabartinė tvarka yra optimali, nes per pastaruosius metus miško kelių būklė pastebimai pagerėjo.

Šaltinis: facebook