infa.lt

BalticPride 2016 Vilniuje | infa.lt

Istorija:
2004 metais buvo bandyta priimti Partnerystės įstatymą (1), kuris partnerystę traktavo kaip „Įstatymo nustatyta tvarka įformintas savanoriškas neįregistravusių santuokos vyro ir moters (sugyventinių) susitarimas bendrai gyventi, turint tikslą sukurti šeiminius santykius”. Taigi, buvo pabandyta užpildyti LR Civilinio kodekso spragą, kuris numatė partnerystę, tačiau įstatymais nereglamentavo įgyvendinimo;

2011 metai pateiktas Partnerystės įstatymo projektas (2), kuriame jau nelieka vyro ir moters ribojimo, t.y. partneriais būtų leidžiama būti vienos lyties asmenims. Aiškinamasis raštas (3) argumentuoja, kad ne tik santuokos būdu sudaromos šeimos turi būti teisiškai ginamos. Cituojamas ir LR Konstitucinio teismo nutarimas (4), kad „valstybė privalo pripažinti kitokias nei santuokos pagrindu sudarytas šeimos formas.” Cituoju visą LR Konstitucinio teismo punktą, kad būtų akivaizdu apie ką kalba LR KT:

“13. Šiame nutarime minėta, kad pagal Konstitucijos 38 straipsnio 1 ir 2 dalis šeima, taip pat motinystė, tėvystė ir vaikystė yra konstitucinės vertybės, kurios turi būti visokeriopai puoselėjamos ir saugomos.

Taip pat minėta, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 38 straipsnio nuostatas, santuoka yra vienas iš šeimos konstitucinio instituto pagrindų kurti šeimos santykius, tačiau tai nereiškia, kad Konstitucija, inter alia jos 38 straipsnio 1 dalies nuostatos, nesaugo ir negina kitokių nei santuokos pagrindu sudarytų šeimų, inter alia santuokos nesudariusių vyro ir moters bendro gyvenimo, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, vaikų bendro auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas.

Minėta ir tai, kad pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį teisinės valstybės principą, Seimas, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios institucija, vykdydamas savo konstitucinius įgaliojimus ir teisės aktais reguliuodamas šeimos santykius, inter alia formuluodamas šeimos sąvoką, privalo paisyti Konstitucijos ir iš jos kylančių reikalavimų, inter alia lygiateisiškumo, žmogaus orumo, privataus gyvenimo gerbimo.“

LR KT aiškiai pasisako, kad LR Konstitucija saugo ne tik santuoka sukurtas šeimas, bet ir vyro bei moters šeimas be santuokos registravimo. Ar kažkam kyla klausimas, kad nepakankamai ginamos nesusituokusių vyro ir moters teisės, vienišų tėvų ir pan. Jei kyla, tada diskutuokime apie tai.

LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada (5) dėl šio įstatymo projekto: „Tuo tarpu teikiamame įstatymo projekte, kaip jau buvo minėta, siūloma nustatyti, kad partnerystė galima tarp tos pačios lyties asmenų. Be to, iš projekto nuostatų seka, kad partnerystė galima tarp daugiau kaip dviejų asmenų. Tokiu būdu projekto nuostatos nedera ir su monogamijos principu. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, svarstytina, ar projekto nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 38 straipsniui. (aut.pas. Įstatymų atitikimą LR Konstitucijai vertina LR Konstitucinis teismas, todėl Teisės departamentas kelia klausimą dėl neatitikimo, o ne konstatuoja)”. Teisės departamentas taip pat nurodė aibę įstatymo prieštaravimo kitiems teisės aktams.

Įstatymo projektą inicijavo ir rengė Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė ir jos visuomeninis padėjėjas Mindaugas Kluonis.

Seimo narys Mantas Varaška įregistravo pasiūlymą, kad partnerystė būtų draudžiama tarp tos pačios lyties asmenų.

2017 metais buvo pateiktas CK pakeitimo įstatymo projektas (6) , tarp kurio teikėjų pirmu numeriu įrašyta Viktorija Čmilytė-Nielsen. Kiti iniciatoriai Aušrinė Armonaitė ir Simonas Gentvilas. Tai ne atskiras partnerystės įstatymas, o LR Civilinio kodekso ir Gyventojų registro įstatymo atitinkami pakeitimai. Turim visiškai kito kokybinio lygio teisinį darbą. Vėl aiškinamajame rašte (7) pabrėžiama nesusituokusių asmenų teisių gynybos užduotys, vėl cituojama užduotis ginti teises asmenų tokių kaip „santuokos neįregistravusių bendrai gyvenančių vyro ir moters, jų vaikų (įvaikių), vieno iš tėvų, auginančio vaiką (įvaikį) ir kt.)“. Daug pastangų ginti turtines partnerių teises ir pan. ir kaip vienas iš tikslų nurodytas „nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo būtų ginamos ir bendrai gyvenančių tos pačios lyties asmenų teisės ir teisėti interesai ir taip pašalinti prielaidas asmenų diskriminacijai dėl jų lyties.”

Taip taip, pasirodo, čia mes turime diskriminavimą dėl lyties, o šeimos vertybės tegu palaukia!!!

Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, kad minėtais „Įstatymų projektais siūloma suteikti teisinę apsaugą partneriams (bendrai gyvenantiems asmenims, faktiškai sukuriantiems šeiminius santykius)” Ar čia tik nenorima pasakyti, kad vienalyčių partnerystė būtų laikoma šeima?

Projekto iniciatoriai siūlo:

4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime pateiktus išaiškinimus,  CK projekto 11 straipsniu siūloma tikslinti CK 3.229 straipsnio nuostatas pateikiant partnerystės apibrėžimą: vadovaujantis patikslinto CK 3.229 straipsnio 1 dalies nuostatomis, partnerystė būtų suprantama kaip dviejų asmenų (partnerių) bendras gyvenimas kuriant šeiminius santykius neįregistravus santuokos, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir (ar) panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.

Pabrėžiu, LR Konstitucinis teismas aiškiai pasisakė, kad ginamos vyro ir moters šeimos, įskaitant ir tas, kurios nesudarė santuokos. Todėl prisidengimas LR KT nutarimu ir bandymas įteisinti vienalytes santuokas (jas formaliai pavadinant partnerystėmis) yra anti-konstitucinis;

2021 metai
Jau baigiamas paruoši civilinės partnerystės įstatymas. 8

Todėl pareiškiu, kad:
1. partnerystės santykių tarp vyro ir moters reglamentavimas yra LR Seimo prerogatyva;
2. partnerių tarp tos pačios lyties teisinis reguliavimas, kuriuo siekiama visiškai ar dalinai sukurti santuokos atitikmenį, yra susijęs su konstituciniais šeimos, motinystės, tėvystės ir vaikystės institutais ir mūsų visuomenės vertybėmis. Todėl tai turi būti sprendžiama konstituciniu lygiu.

Numeruotos nuorodos:

1. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/TAIS.227530?positio…

2. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/TAIS.408151?jfwid=bj9qo5694

3. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.408154?jfwid=bj9qo5au9

4. https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta159/content

5. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.412905?jfwid=bj9qo5au9

6. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/30c639a0451011e7b465dc41e35792b9

7. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/0074ec40451211e7b465dc41e35792b9

8. https://telegra.ph/istatymas-homo-sajungoms-jau-paruostas-kaip-reaguos-visuomene

Mindaugas Savičius