infa.lt

2015-ais pradėjau analizuoti infliaciją, kiek reali ta, kurios skaičius mums pateikia valdžia.

Žemiau pateiktos nuorodos į mano ankstesnių metų skaičiavimus ↓↓↓

Tesiu šią temą už 2020-us metus apie savo asmeninį prekių ir paslaugų krepšelį. Jo infliacijos apskaičiavimo metodiką esu pateikęs ankstesniuose straipsniuose. Ji yra apytikslė, neoficiali, tačiau mano manymu pakankamai teisinga konkretaus vartotojo atveju. Tačiau dėl išvardintų priežasčių negali būti laikoma vienareikšmmiai ir absoliučiai teisinga.

Ji gali būti pritaikyta kiekvienam norinčiam apskaičiuoti savo asmeninio vartojimo prekių krepšelio infliacijai.

Dalinuosi rezultatais, kaip keitėsi infliacija 2020-ais lyginant su 2019-ais.

Prekių krepšelį, kurio kainų pokytį 2020-ais stebėjau ir lyginau su 2019-ųjų krepšeliu, sudarė 70 skirtingų prekių ir paslaugų. (Valdžia beje skaičiuoja apie tūkstantį prekių ir paslaugų. Kas iš jūsų tiek skirtingų prekių ir paslaugų perkate?)

Į krepšelį įėjo maisto produktai, kaip duona, konkretūs vaisiai ir daržovės, higienos prekės, kaip šampūnas, skutimosi reikmenys, komunalinės išlaidos, tokios kaip vanduo, elektra, dujos, išlaidos automobilio kurui ir kt.

Per 2020 metus, lyginant su 2019-ais, 40 pozicijų brango, 25 pigo, 5 kaina liko ta pati.

Tas pats mano asmeninis konkrečių prekių krepšelis, norint jį visą supirkti perkant po vieną prekę ar paslaugą, tapo brangesnis 15,06 proc. 2020-us lyginant su 2019-ais.

Šiemet pateiksiu tik bendrai sklandančią informaciją internete, kad infliacija Lietuvoje per 2020-us buvo maždaug 1,1 proc. ir neprisiimu jokios atsakomybės dėl šio skaičiaus tikslumo.

Kai pamėginau šio rodiklio už 2020-us metus ieškoti, tai nusprendžiau, kad daugiau konkrečių duomenų iš konkretaus šaltinio nebeieškosiu… Priežastis ta, kad infliacijos rodiklis pateikiamas su eile išlygų, kažkas įtraukta, kažkas ne, kažkas įvertinama, kažkas kitame rodiklyje vertinama.

Nėra taip, kad neįmanoma suprasti, tačiau pakankamai užvelta, užsukta, išvartyta ir persukta, tad išsiaiškinimui to, kas, kaip ir kodėl skaičiuojama ir kiek tai sugretinama su asmeninės infliacijos skaičiavimu, jau reikia skirti daug jėgų, dėmesio bei laiko.

Kadangi vienam kapstytis po visą tą velniavą, kurią priskaičiavo Lietuvos banko ir Statistikos departamento klerkų armijos, darosi per daug brangu įvairiomis prasmėmis, metu šį užsiėmimą.

Ta proga pasilieku prie nuomonės, kad valdžios kontoros paskaičiuoja infliaciją tokią, kokios reikia, įveda reikiamus pakeitimus ir tai atlieka taip, kad neprikibsi, kad, tinkamai paaiškinus bei pagrindus, nebūtų galima pasakyti, kad suskaičiuota neteisingai…

O ar tai yra palyginama su ankstesnių laikotarpių rodikliais, kiek ir kokią realybę tie paskaičiavimai atitinka, vienos infliacijos dvasios težino… Tegul jie ten sau darbuojasi, o aš skaičiuosiu savo.

Taigi, turim rezultatą. Valdžia teigia apie 1,1 proc. infliaciją per 2020-us metus. Mano prekių ir paslaugų krepšelio infliacija 15,06 proc. per metus.

Noriu papildomai atkreipti dėmesį, kad pirkdamas prekes ir paslaugas kiek įmanoma planuodavau pirkimus iš anksto, taikydamasis prie sezoninių ir kitų nuolaidų, ir daugelis mano pirktų prekių ir paslaugų buvo su nuolaidomis, siekiančiomis mažiausiai keletą procentų. Ir tai irgi turėjo reikšmingą įtaką mano prekių krepšeliui.

Jei to būčiau nedaręs ir viską pirkęs už reguliarias, ne akcijines kainas, asmeninė infliacija būtų buvusi dar didesnė. Tiksliai nebevertinau, kiek, nes tam reikėtų papildomai rinkti duomenis apie ne akcijines prekių ir paslaugų kainas.

Dar vienas dalykas, ko valdžia nepateikia, tai akumuliacinė infliacija, pvz., kokia infliacija nuo 2014-ųjų iki 2020-ųjų? Tai nėra paprasta infliacijų suma, ji apskaičiuojama pagal kiek sudėtingesnę formulę.

Suskaičiavęs akumuliacinę infliaciją, kaip atskaitos tašką imdamas 2014-us metus gaunu, kad pagal valdžios duomenis už 2014-2020 yra +8,53 proc., t.y., reiktų manyti, kad kainų lygis tik per tiek pakilo nuo buvusio 2014-ais.

Ankstesnių metų skaičiavimai:

2015 – https://infa.lt/11442/valdzios-skaiciuojama-infliacija-ar-realu/
2016 – https://infa.lt/11446/valdzios-skaiciuojama-infliacija-kiek-realu-uz-2016/
2017 – https://infa.lt/19738/valdzios-skaiciuojama-infliacija-kiek-realu-uz-2017/
2018 – https://infa.lt/29281/valdzios-skaiciuojama-infliacija-kiek-realu-uz-2018/
2019 – https://infa.lt/40050/valdzios-skaiciuojama-infliacija-kiek-realu-uz-2019/

Tačiau paskaičiavęs savo krepšelio akumuliacinę infliaciją gaunu +41,60 proc. tame pačiame 2014-2020 metų intervale. Tai reiškia, kad 2020 metų kainų lygis padidėjęs 41,60 proc., lyginant su 2014 metų kainų lygiu.

Iš akumuliacinio infliacijos skaičiavimo matyti, kad didžiausias kainų kilimas vyko 2015-ais, euro įvedimo metais. 2016-2019 kilimas buvo nežymus lyginant su 2015. Beveik toks pats, koks buvo kainų kilimas 2015-ais, vyko ir 2020-ais, kovydinės krizės metais, kurie peršoko ir į 2021-uosius.

Dar kitaip, vietoje vieno euro, kurį įsivedėme 2015 metų sausio 1 d., mano paskaičiavimais, 2020 metų gruodžio 31 dieną teliko 0,71 eurocentų. Su tuo visus ir sveikinu. Darbą tesiu ir toliau, tikiuosi, po metų vėl galėsiu pateikti rezultatus už 2021 metus.

Mindaugas Vilkis