infa.lt

nuotr. © Arvydo Daunio

Atogrąžų miškai vaidina pagrindinį vaidmenį visuotiniame geocheminiame anglies dvideginio cikle Žemėje.

Tačiau dalis Brazilijos miškų staiga pradėjo išskirti daugiau anglies dvideginio, nei sugeria.

Tai pastebėjo klimatologų ir ekologų grupė, vadovaujama profesoriaus Rubenso Manuelio dos Santoso iš Brazilijos federalinio Lavraso universiteto.

Mokslininkai ištyrė, kaip yra susijęs CO2 koncentracijos atmosferoje padidėjimas ir miško biomasės augimo greitis, taip pat kaip kiti klimato ir antropogeniniai veiksniai, įskaitant sumažėjusį kritulių kiekį, periodines sausras ir miškų naikinimą, sumažino šiuose miškuose kaupiamos anglies kiekį.

Darbo rezultatai buvo paskelbti žurnale „Science Advances“.

Išanalizavę anglies dvideginio absorbcijos ir emisijos dinamiką 32 atogrąžų miškų rajonuose už Amazonės ribų, Brazilijos pietryčiuose, 1987–2020 m., ekspertai priėjo išvados, kad iki 2013 m. didžioji dalis Brazilijos atogrąžų miškų absorbuodavo daugiau anglies dioksido, nei išskyrė į aplinką.

Todėl miškai palaipsniui didino savo biomasę. Vėliau viskas ėmė vykti atvirkščiai, ir dabar kiekvienais metais miškai iš hektaro ploto praranda apie 130 kg anglies dvideginio.

Tarp tokios situacijos priežasčių pirmiausia įvardijamas miškų patiriamas stresas dėl miškų kirtimo, karščio ir sausros.

2019 m. Brazilijoje kilo dideli miškų gaisrai. Jų skaičius tapo rekordiniu per visą stebėjimo laiką – sudegė daugiau kaip 6,5 milijono hektarų Amazonės miškų.