Didžiosios Britanijos premjeras Deividas Kameronas išsikovojo išimtinę teisę savo šaliai migrantų socialinės apsaugos sferoje, netgi tuo atveju, jei jie yra atvykę iš ES šalių. Briuselis buvo priverstas daryti nuolaidas Londonui esant didelei Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos grėsmei.
Referendumas dėl Britanijos pasilikimo/pasitraukimo iš ES įvyks jau šią vasarą, liepos 23 dieną.
Tačiau, jei šalis priims sprendimą pasilikti ES, tai gaus išimtinę teisę nemokėti socialinių išmokų migrantams-europiečiams, kaip ir visiems likusiems ne europiečiams imigrantams.
Tik po ketverių metų atvykėliai galės pretenduoti į kai kurias socialines lengvatas, praneša BaltNews.
Jau sekančiais metais ekonominiai migrantai iš Baltijos šalių gali netekti Britanijos valstybės priemokų už mažai apmokamą darbą. Minima suma sudarys iki 2 471 euro metams (1 920 svarų) žmogui. Išeiviai iš Baltijos šalių nebegalės pretenduoti ir į municipalinio būsto žemomis kainomis nuomą.
Be to, migrantai neteks pašalpų už vaikus, jeigu vaikas liko gyventi ekonominio migranto tėvynėje.
Geriausiu atveju atvykusiam į Britaniją bus mokama pašalpa už vaiką, lygi tokiai pačiai socialinei išmokai jo šalyje. Pažymėtina, jog Latvijoje vaiko pašalpa lygi 11 €urų, Estijoje – 50 €urų. Didžiojoje Britanijoje ši išmoka lygi 104 €urams į mėnesį (82 svarai).
Pakeitimai vaikų išmokų atžvilgiu pradžioje bus taikomi tik naujiems darbo migrantams, o nuo 2020 metų bus taikomi visų migrantų atžvilgiu.
Pirmoji masinė migrantų banga į ūkanotąjį Albioną plūstelėjo 2004 metais, kai į ES buvo priimta 10 Rytų Europos ir Baltijos šalių. Nuo to meto užsieniečių dalis Britanijoje išaugo nuo 5% iki 8,4% ir nuolatos auga iki šiol.
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis