infa.lt

thetimes.co.uk

Migrantai Graikijos pasienyje su Makedonija | nuotrauka Reuters

Europa susidūrė su milžinišku pabėgėlių srautu ir „kolosaliomis žmonių kančiomis“, rašo Times apžvalgininkas Edward Lucas. Ši krizė kelia grėsmę Šengeno zonai, be to ji destabilizavo sprendimų priėmimo procedūrą ES iki tokio lygio, jog dabar ant kortos yra pastatytas pačios Europos Sąjungos likimas.

„Klausimas dabar yra ne tame, ar būtinas [karinis] įsikišimas, o tame, kas jį vykdys. Juk kažkam teks prisiimti visas rizikas ir teikti tam lėšas. Europa jau negali dėti vilčių į amerikiečius. O jai pačiai jau nebeužtenka nei lėšų, nei valios taikyti karinę galią“, – tvirtina straipsnio autorius.

Pasak Lucaso, pozityviu pirmuoju žingsniu galėtų tapti „europietiškojo užsieniečių legiono“ sukūrimas.

Pirma – jis būtų patrauklus tiems europiečiams, kurių šalyse „jau nebėra realios kariuomenės“ (pavyzdžiui belgams).

Antra – ypač patrauklus legionas galėtų tapti ne europiečiams, kurie kaip padovanojimą už nepriekaištingą tarnybą galėtų gauti pilietybę. Ir įstoti į jį galėtų kaip prieglobsčio prašytojai, taip ir ekonominiai migrantai, rašoma straipsnyje.

Atrankos kriterijai būtų paprasti: į jį būtų priimami bet kurie fiziškai sveikos moterys ir vyrai, tinkami tarnybai pagal amžių, ir kurių „civilizuotame pasaulyje“ neieško teisėsaugos organai.

Gyvenimas legione būtų sunkus, įspėja autorius. Skirtingai nuo daugelio karo pajėgų struktūrų europietiškose šalyse, jis būtų naudojamas karo veiksmams vykdyti. Savo pagrindinį vaidmenį užsieniečių legionas atliktų karštuose taškuose, pavyzdžiui, saugotų Libijos pakrantę, gintų Sirijos pabėgėlių stovyklas ar padėtų kovoti su teroristais Mali. Pagrindinėmis legiono savybėmis būtų jo „greitis ir drąsa“.

Be viso to, kaip pastebi straipsnio autorius, europietiškasis užsieniečių legionas būtų pigus, kadangi jo kariams nereikėtų tų komfortiškų sąlygų, kurias Europos šalys yra priverstos siūlyti saviems piliečiams dėl to, kad kažkaip privilioti juos į kariuomenę. Legiono kariškiai gautų nedidelius atlyginimus ir bazinį aprūpinimą. Tai būtų toli gražu ne aukštųjų technologijų kariuomenė. Lėšos pagrindinai būtų skiriamos paruošimui, transportui ir maistui.

Vadovavimui šiems kariuomenės daliniams galima būtų pritraukti – bent jau iš dalies, pradžioje – Europos šalių karininkus.

Visumoje legionas turėtų būti vadovaujamas NATO, o ne ES, kadangi sprendimų priėmimo procedūra Europos valdžios institutuose, Edvardo Lucaso nuomone, „per daug lėta ir nedrąsi“.

Straipsnio autorius pažymi, šios idėjos atžvilgiu bendravo su „trimis aukšto rango amerikiečiais“, ir nė vienam jų šis pasiūlymas nepasirodė juokingas ar kontrproduktyvus.

Tačiau jie išreiškė nerimą dėl eilės praktinių niuansų: koks bus naujos formuotės skaitlingumas, kam jos kariai prisieks ištikimybę, ar netaps legionas traukos centru nusikaltėliams ar net teroristams. Papildomai, kyla klausimas: kas bus su šios formuotės veteranais, juk dalis jų kvalifikuotais ir darbingais, tačiau bus ir „traumuoti“ žmonės – kohorta giežiančių pyktį, nedarbingų „musulmonų rembo“ su koviniais įgūdžiais.

„Kai kurie gali pagalvoti, jog rizika pernelyg didelė. O mano nuomone – viskas išsprendžiama, pabaigdamas rašo Times apžvalgininkas. – Bet kuriuo atveju alternatyva yra blogesnė… Leisti nuobodžiaujantiems, energingiems žmonėms nieko neveikti, tuomet, kai biurokratai svarsto jų prašymus suteikti prieglobstį, – tai katastrofos receptas. Ir mes negalime taip tęsti toliau: nesėkmė saugumo garantijos Europos periferijoje klausimu – kelia grėsmę pačiam jos egzistavimui“.