infa.lt

Seimo kanceliarijos archyvo nuotr

Seimo konservatorių (TS-LKD) frakcijos seniūno, konservatorių partijos pirmininko, Gabrieliaus Landsbergio interviu „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“.

Raigardas Musnickas (R. M.): Vakar vakare vėlai pasirodė koalicijos formavimo prioritetinių darbų dokumentas sąrašas, aš jį perskaičiau kelis kartus. Pirmoji dalis, būtų galima pavadinti, „Konstitucijos santrauka“, antra dalis – ten yra daugiau konkrečių momentų apie tai, kaip atrodys, sakykim, mokesčių politika, kokie prioritetiniai darbai. Ar sunkiai pavyko susitarti koalicijos partneriams dėl darbų?

Gabrielius Landsbergis (G. L.): Dėl konkrečių darbų – tai pirmas žingsnis, kuris buvo žengtas. Į koalicijos sutartį sudėjome, ko gero, principus, kuriais remiantis būsimoji koalicija turėtų remtis. Ir tam tikrus darbus, kurie, koalicijos partnerių nuomone, turėjo būtinai atsirasti būtent šiame dokumente. Po jo, turbūt jau kitą savaitę, bus pradėtas rengti Vyriausybės programos dokumentas, kuris jau konkrečiai aprašys Vyriausybės įsipareigojimus ir darbus, kurie būtent nuo Vyriausybės ir priklauso. Tai, ką jūs skaitėte, ko gero, daugiausiai atspindi idėjas arba būsimas diskusijas Seime. Kitaip tariant, kas keliauja į Vyriausybę – tai bus Vyriausybės programoje. Ką diskutuosime Seime – tai atsidūrė koalicijos sutartyje. Ar buvo sunku? Na, užtrukom šiek tiek, beveik keletą savaičių sudėlioti galutiniam tekstui, tačiau reikėjo tik dviejų gyvų derybų raundų, per kuriuos sudėliojom pagrindinius kablelius ir taškus. Na, iš esmės nuomonės išsiskyrė ten, kur buvo galima tikėtis, kad jos išsiskirs, tačiau tai, jog pavyko pasiekti kompromisą, mane nuteikia labai optimistiškai.

R. M.: Iš esmės nesipriešino labai koalicijos partneriai tiems punktams tokiems, rezonansiniams, kurie visuomenėj skambėjo?

G. L.: Dvi partijos iš koaliciją sudarančių partnerių turėjo tam tikras nuostatas savo programose. Natūralu, kad jie norėjo, kad tai būtų įtraukta ir kuo stipresniu tekstu. Tėvynės sąjunga to savo programoj neturėjo ir mes esame sakę ne sykį, kad nuomonės mūsų partijoje išsiskiria, kartais netgi ganėtinai radikaliai tuo klausimu. Bet tai nereiškia, kad tas klausimas negali būti svarstomas Seimo salėje ir lygiai taip pat tai nereiškia, kad jis negali būti priimtas. Dėl to, kad, priėjus prie galutinio balsavimo ar netgi prie pirmojo balsavimo, mes pamatysime iš tikrųjų, kokia ta situacija realiai yra. Dar viena nuostata, kad mes siekiame, kad vertybiniai ar pasaulėžiūros klausimai, kurie tas partijas ir skiria – demokratija tuo ir graži, kad mes skirtingomis partijomis, skirtingomis programomis dalyvaujame rinkimuose – vis dėlto neatsidurtų Vyriausybės programoje, bet būtų diskutuojami Seime. Ten, kur tokiems klausimams tam labiausiai vieta būti aptartiems.

R. M.: Bet jeigu trumpai apibendrinant šį dokumentą ir būsimą valdžią, o kuo vis dėlto naujoji valdžia iš principo skirsis nuo senosios valdžios?

G. L.: Išskirčiau vieną dalyką. Kuo skiriasi konstitucijos tokių valstybių, kurios yra Centrinėj Azijoj ir Vakarų Europoj? Jeigu mes paskaitytume Konstituciją, rasim bendrų dalykų: ginsim žmogaus teises ir žodžio laisvę, ir žiniasklaidos, parašo taip pat Kazachstane, taip pat Vokietijoje yra parašyta. Tai principas yra teisės viršenybės klausimas. Ar ta valstybė, parašiusi tam tikras nuostatas į sutartį, ar ji ketina jų laikytis ir ar turi mechanizmus, kurie užtikrina, kad nesilaikant būtų pasekmės. Tai man rodo, kad čia ir yra pagrindinis skirtumas. Ir tai, ką jūs sakot, kad pradžia yra tokia deklaratyvi. Ir vis dėlto rašant sutartį arba teikiant jos pasiūlymą, mano nuomone, tai ir buvo konstitucinis pagrindas sutarties galiojimui. Koalicija bus išbandoma įvairiausių vėjų, negandų. Aš neabejoju, kad tai nebus rami jūra tie keturi metai. Gali tekti grįžti prie tų pamatinių klausimų ir paklausti: ar mes teikdami, pavyzdžiui, vieną ar kitą pasiūlymą laikomės savo pamatinių nuostatų ar ne? Ir tai turėtų kontroliuoti ne tik koalicijos partnerius, bet ir mus pačius. Tai galioja visoms trims sutartį sudarančioms šalims ir man tai atrodo yra svarbus momentas.

R. M.: Skirtumas koks jūsų valdymo?

G. L.: Vertybių laikymasis. Kita koalicija galėtų irgi parašyti, kad mes esame už žodžio laisvės principą. Tačiau neviešinam posėdžių, sunaikinam posėdžių įrašus arba atimam žiniasklaidai teisę prie Registrų centro prisijungti taip, kaip buvo įprasta iki šiol, ir tos galimybės nesuteikiam, nors pažadą viešai duodam. Ta prasme, aš sakau veikimo ir požiūrio į savo, na, kaip mes žiūrim, kaip šita valstybė veikia, kokie jos pamatiniai dalykai turėtų būti saugomi. Jeigu mes kalbame apie teisės viršenybės principą, ar mes turėtume pasakyti, kad teismus reikėtų dekomunizuoti, kaip yra pasakęs vienas iš valstybės išeinančių vadovų, ar vis dėlto mes manome, kad teismai yra nepriklausomi ir politikų įtaka būtų minimali. Man atrodo, kad tas pamatas yra svarbus, nes kartais tokie ryškiai skambantys projektai tiek iš koalicijos sutarties, tiek iš būsimos Vyriausybės programos, reikia nepamiršti ant kokio pamato mes tai statome.

R. M.: Ar tas investavimas į pilietinę visuomenę kažkoks numatomas ar ne?

G. L.: Aš neabejoju, kad Vyriausybės programoje gali atsirasti įvairūs projektai, tai konkrečiai apibrėžtų. Bet jeigu mes kalbame apie požiūrį, kas yra pilietinė visuomenė, netgi dabartinis krizės valdymas, ta prasme koronakrizės valdymas, mes džiaugiamės, kad medikams reikės pagalbos –pilietinė visuomenė ištiesė ranką, valstybės institucijos nespėja suskaičiuoti atvejų kiekvieną dieną – pilietinės visuomenės atstovai, nepriklausomi ekspertai, duomenų analitikai patys internete užsiima duomenų analize kiekvieną dieną. Tad, mano nuomone, visi tie žmonės galėtų būti įtraukti į bendrą projektą, mes visi drauge – tiek pilietinė visuomenė, tiek išrinkti visuomenės atstovai – galėtume tvarkyti tą krizę. Ta prasme, tai nėra pastatyta kažkokia siena, kur mes sau vienaip sprendžiam, jūs – kitaip sprendžiat. Tai va kažkoks bendrystės sukūrimas, na, visuomenė viena ir pasitinka bendrai tuos iššūkius, kurie ateina į mūsų šalį.

R. M.: Šįkart, manote, pavyks pasiekti tokį susitarimą? [Švietimo]

G. L.: Logika, kodėl reiktų susitarimo. Mes daug kartų esame atsidūrę toje situacijoje, kada nauja laimėjusi partija ar nauja koalicija sudaryta pateikia tam tikrus pasiūlymus švietimo srityje. Po ketverių metų nauja politinė jėga ateina su pažadu visą tai atšaukti. Dalį atšaukia, dalį padaro naujo. Ir mes esame nesibaigiančioj karuselėje pradėtų nepabaigtų darbų. Patys turime programą švietimo, kuri, man rodos, yra labai gerai suderinama su kitų koalicijos partnerių programomis, ji gali virsti ilgalaike sistema ir struktūra, ir atnešti gerų pokyčių. Tačiau ar mes norime, kad po ketverių metų, jeigu koalicija nebus ta pati, ar mes norime, kad viskas vėl prasidėtų iš naujo? Ar geriau įtraukti šiandien opozicijoje esančias partijas, maksimaliai atsižvelgus į jų siūlymus, ir bandyti pastatyti tokius bėgius, kuriais pokyčių traukinys važiuotų ilgiau negu ketverius metus?

R. M.: Dar matote kažkokių priemonių suvaldant šią pandemiją?

G. L.: Nuo pat rinkimų buvo iškeltas lūkestis, kad laimėjusios partijos turi turėti planą. Mes pradėjome susitikimų serija su ekspertais, valstybės įstaigų atstovais, kurie sutiko su mumis susitikti ir papasakoti apie tai, kokia reali situacija yra. Padėjo ir Prezidento suburta grupė, su kuria Ingrida Šimonytė palaiko ryšį ir diskutuoja apie tai, kokie pokyčiai ir valdymo struktūra yra reikalingi. Artimiausiu metu bus pateiktas planas, kaip mes matome tą valdymą. Kas keisis, kas liks panašiai. Pirmiausia bus siekiama išskaidrinti sprendimų priėmimą, kad būtų labai aišku, kaip sprendimai gimsta, kaip jie yra pasiūlomi, kas juos pristato, kaip jie yra iškomunikuojami ir ką jie reiškia visuomenei. Bet tai jau yra besiformuojančios Vyriausybės darbo laukas ir aš tikiuosi, kad I. Šimonytė ir jos komanda tai padarys netrukus.

R. M.: O kaip skaidrinsit?

G. L.: Man atrodo, forma pati nėra tiek svarbi. Visuomenei turi būti aišku, kokie sprendimai yra priimti ir kodėl jie yra priimti. Dažniausiai paskutinius metus turėjom nepasitikėjimo momentą. Na, sakykim, girdėdami vienus sprendimus turim klausimų, dauguma mūsų, turiu galvoj, kaip visuomenė, kodėl toks sprendimas, kodėl jo nepritaikėt kitai sričiai, kodėl tik dabar, t. t. Man atrodo, pagrindinis lūkestis yra skaidrumo ir aiškumo, paaiškinkit normaliai, kaip jūs priėjot prie tokios išvados, kodėl tokia išvada yra priimta.

R. M.: Sunkus sprendimas paaiškinti visuomenei, kiek jie gyvens karantino sąlygomis?

G. L.: Man atrodo, kad tai ganėtinai buvo aiškiai pasakyta vakar per spaudos galimybes. Kodėl šiandien reikia karantino? Todėl, kad mūsų žmonės, dirbantys NVSC, nespėja paskui naujai susergančius žmones: mes nespėjame atsekti kontaktų, nespėjame testuoti ir jų patikrinti. Darosi labai didelis laukiamasis kambarys tų naujai sergančiųjų, tikimasi, kad tų trijų savaičių užteks sumažinti užsikrėtusiųjų skaičių iki tokio lygio, kur institucijoms būtų įmanoma apdoroti. Kitaip tariant, iki 200 žmonių per dieną, ir toks yra lūkestis. Ministras tai vakar irgi sakė, mes vakar irgi tai paskleidėme savo priemonėmis ir kanalais. Ir tikimės, kad tos trys savaitės leis tai padaryt, jeigu ne – reikės kitų sprendimų.

R. M.: Teks priimti biudžetą? Tikslinsit projektą? Kokie kiti akcentai?

G. L.: Pirmiausias akcentas – kuo mažiau sumaišties. Tie visi priešrinkiminiai bandymai įžiebti didelę liepsną, ateis konservatorių vadovaujama Vyriausybė, bus gausybė pokyčių, bus biudžetas peržiūrimas iš pamatų – tai buvo rinkiminė propaganda, ir tai yra netiesa, ir aš noriu tai labai aiškiai pasakyti, kad nebus daroma tokio pobūdžio pertvarka, kuri įneštų sumaištį Lietuvos ekonomikoje, finansuose. Klausimai, kurie yra susiję su ilgalaikėmis investicijomis, ypač investuojami Europos Sąjungos pinigai kitais metais, turime dvejonių, ar tai, kaip dabar yra formuluojama esamam biudžete, yra korektiška. Ko gero, bus peržiūrima.

R. M.: Ar frakcijos pirmininkas bus ne tik komiteto pirmininkas?

G. L.: Pakartosiu tai, ką sakiau anksčiau. Greitai paaiškės, esu pasiruošęs dirbti ten, kur manęs labiausiai reikia. Matau galimybę dirbant Seime, padedant daugumai sklandžiai dirbt, dirbant ir frakcijoj – frakcijos seniūnu. Jeigu būtų tokia mintis, kad esu reikalingas Vyriausybei, turbūt to irgi neatsisakyčiau. Bet laikas parodys. Ir žiūriu į tai labai ramiai. Šiandien didžiausias uždavinys yra suformuoti naują valdančiąją daugumą, kuri būti pasiruošusi dirbti šiuos ketverius metus.

R. M.: Seimo Pirmininko poziciją matote sau kaip tinkančią?

G. L.: Aš tikrai nenoriu savęs jokiu kitu būdu reklamuoti vienai ar kitai pozicijai. Sprendžia Seimas, jei kas matytų – galima būtų svarstyti. Aš suprantu atsakomybę – didelė frakcija, didelė atsakomybė, vadovybė turi tai prisiimti. Dėl Viktorijos Čmilytės-Nielsen esu sakęs, kad ji puiki politikė, galinti telkti Seimą, ir jeigu ji kandidatuotų, palaikyčiau jos kandidatūrą.

R. M.: Seimas pradės dirbti penktadienį,13 d., ar nebijot?

G. L.: Ne, nemanau. Mano santuoka sudaryta penktadienį, 13 d. – tai, manau, geras ženklas.