infa.lt

Seimo narės Virginijos Vingrienės iniciatyva parengtas padangų užstato įstatymo projektas, kuriuo numatoma sukurti finansinius mechanizmus, skatinančius gyventojus ir kitus ūkio subjektus grąžinti panaudotų padangų atliekas gamintojams ir importuotojams. Įstatymo tikslas – paskatinti tinkamesnį susidariusių ir grąžintų padangų atliekų tvarkymą.

„Nepaisant per pastaruosius kelis metus sėkmingai Lietuvoje įgyvendintų ekologinių iniciatyvų, panaudotų padangų atliekų tvarkymo sektorius išlieka problemiškas. Tuo nesunku įsitikinti pasivaikščiojus šalies miškuose, kur krūvos besimėtančių, atsainiai išmestų padangų tebėra dažnai sutinkamas vaizdas. Apie sistemos trūkumus mums periodiškai primena ir katastrofiški gaisrai atliekų tvarkymo sandėliuose, kur jau ne kartą buvo nustatyti teisiniai padangų sandėliavimo tvarkos pažeidimai“, – pataisos būtinumą argumentavo V. Vingrienė.

Projekte numatoma įteisinti užstatą už padangas, analogišką Lietuvoje jau pasiteisinusios užstato už pakuotę sistemos depozitui. Parduodami padangas, gamintojai ir importuotojai turėtų imti šį užstatą iš pirkėjo, o atgavę panaudotų padangų atliekas – grąžinti užstatą atlieką grąžinusiam piliečiui.

Prognozuojama, kad įsteigus šią padangų depozito sistemą ir įsibėgėjus jos taikymui, Lietuvoje bus surenkama apie 95 proc. padangų atliekų, skaičiuojamų nuo visų į Lietuvą įvežtų padangų kiekio; atitinkamai, užstato sistema laiduos tinkamą atliekų sutvarkymą pagal nustatytus reikalavimus. Projekto iniciatorės V. Vingrienės teigimu, taip bus gerokai sumažintas atliekų šalinimas buitinių atliekų konteineriuose, miškuose, pakelėse. Kartu tai užtikrins padangų atliekų perdirbimą pagal pažangius žiedinės ekonomikos principus, padangų atliekas paverčiant žaliava naujų produktų gamybai.

„Pagal esamą teisinį reguliavimą, padangų gamintojai ir importuotojai – tiek per savo organizacijas, tiek individualiai – organizuoja ir finansuoja naudotų padangų atliekų sutvarkymą, kurio efektyvumas šiuo metu siekia apie 80 proc., skaičiuojant nuo visų importuotų padangų kiekio. Tačiau pareigą finansuoti padangų atliekų tvarkymą turi tik tie gamintojai ir importuotojai, kurie padangas į šalį importuoja tiesiogiai ir jas parduoda rinkoje. Tai neapima į Lietuvą kartu su importuojamais automobiliais įvežamų padangų (~5,500 t per metus), kurios panaudotos neišgaruoja į orą. Automobilių importuotojus tvarkyti savo importuojamos produkcijos atliekas įpareigojantys įstatymai šiandien, deja, nėra veiksmingi“, – esamą teisinį reguliavimą komentavo Seimo narė.

Verta pastebėti, kad įstatymo nuostatų poveikis verslo sąlygoms ir plėtrai vertintinas nevienareikšmiškai. „Viena vertus, padangų gamintojai ir importuotojai, įskaitant automobilių importuotojus ir gamintojus, patirs išlaidų, susijusių su užstato už padangas sistemos finansavimu; taip pat atsiras papildoma pareiga ženklinti padangas depozito ženklais. Tai reiškia papildomus kaštus. Tačiau tai šiandien jau vykdo visi didieji padangų gamintojai, – poveikį vertino V. Vingrienė. – Kita vertus, padangomatai sudarys prielaidas padangų atliekų tvarkymo verslo plėtrai, rasis naujų darbo vietų. Potencialo investicijos atsipirkimui tikrai yra, tačiau tai priklausys nuo to, kaip nuosekliai ir sąžiningai naujoji sistema bus įgyvendinama.“

Įstatymo projekto autoriai Seimo nariai Virginija Vingrienė ir Tomas Tomilinas tikisi, kad projektas bus pateikimas ir svarstomas naujos kadencijos Seimo sesijoje.

infa.lt komentaras:

Pradedant nuo to, kad padangos naudojamos ne vienerius metus, ypač tuo atveju, kai automobilio savininkas perka ir žiemines ir vasarines padangas, faktiškai gaunasi, kad jis suteikia pardavėjui ir/ar gamintojui daugiametę beprocentę paskolą, turint omenyje dar ir tai, kad tie pinigai gerokai nuvertėja. Šio užstato negalima net lyginti su tuo, kuris imamas už gėrimų tarą, nes ten užstato laikas skaičiuojamas dienomis, o ne keletu metų.

Ryšium su visu tuo uždavėme Seimo narei klausimus raštu, nes prisiskambinti Seimo telefonu nepavyko:

1. Norėtume sužinoti kokiu būdu tą bus galima sugrąžinti padangas ir atgauti užstatą, jei tas importuotojas ar gamintojas po kelerių metų, kai ateis laikas sugrąžinti iš jo pirktas padangas, jau bus baigęs savo darbinę veiklą (būna ir taip). Kaip bus apginti pirkėjo interesai tokiu atveju?

Kitas klausimas būtų apie pinigų skolinimą.

2. Kadangi padangos naudojamos ne vienerius metus, o dar ilgiau tuo atveju, kai automobilio savininkas perka ir žiemines ir vasarines padangas, tai toks piniginis užstatas už padangas gali būti vertinamas kaip ilgalaikė beprocentė pirkėjo paskola gamintojui ar tarpininkui, papildomai dar pridedant ir per kelerius metus įvykusį tų pingų nuvertėjimą.

Kokiu būdu pirkėjas galėtų atgauti tą pinigų ekvivalentą, kurį jis turėjo padangų pirkimo dieną?

3. Ar įstatymo projekte šiuo klausimu ginamos pirkėjo teisės atgauti tą sumą, kurią jis „nenoromis” keleriems metams „paskolino” padangų gamintojui ar tarpininkui?

4. Jei Lietuvos valstybėje padangos negaminamos, tai ar racionalu užsienio gamintojams mokėti beprocentes paskolas iš Lietuvos vartotojų kišenės?

Gauti iš Seimo narės Virginijos Vingrienės atsakymai į užduotus klausimus:

1. Norėtume sužinoti kokiu būdu tą bus galima sugrąžinti padangas ir atgauti užstatą, jei tas importuotojas ar gamintojas po kelerių metų, kai ateis laikas sugrąžinti iš jo pirktas padangas, jau bus baigęs savo darbinę veiklą (būna ir taip). Kaip bus apginti pirkėjo interesai tokiu atveju?

Numatoma, kad gavęs užstatą už padangas, gamintojas – importuotojas jį turės pervesti užstato už padangas administratoriui, kuris ir valdys finansinius srautus. Todėl užstatas, nepaisant to, jog gamintojas – importuotojas bus baigęs darbinę veiklą, bus grąžinamas padangos atliekas grąžinusiam asmeniui, kai pastarasis grąžins padangų atliekas.

1. Kadangi padangos naudojamos ne vienerius metus, o dar ilgiau tuo atveju, kai automobilio savininkas perka ir žiemines ir vasarines padangas, tai toks piniginis užstatas už padangas gali būti vertinamas kaip ilgalaikė beprocentė pirkėjo  paskola gamintojui ar tarpininkui, papildomai dar pridedant ir per kelerius metus įvykusį tų pinigų nuvertėjimą.

Kaip jau minėta atsakyme į pirmą klausimą – užstatas bus pervedamas užstato už padangas administratoriui, kuris turimas užstato lėšas galės saugoti ir naudoti padangų atliekų tvarkymo organizavimui. Tuo pačiu numatoma sukurti atitinkamus svertus, kurie neleis turimų užstato lėšų naudoti bet kaip ir bet kokiu tikslu. Užstato administratorius privalės apsidrausti ar kitaip užtikrinti užstato lėšų saugumą. Be abejonės, sumokėtas užstatas gali nuvertėti, tačiau procentine išraiška, tai būtų itin nežymi suma ir vartotojams tai realiai nebus juntama (nebent būtų itin didelė infiliacija) . Bet visais atvejais, bet kokių atliekų tvarkymas turi savo kaštus. Todėl pasaulyje ir taikomas principas „teršėjas moka“. Nes priešingu atveju atliekų tvarkymo nebūtų iš ko finansuoti.

1. Ar įstatymo projekte šiuo klausimu ginamos pirkėjo teisės atgauti tą sumą, kurią jis „nenoromis” keleriems metams „paskolino” padangų gamintojui ar tarpininkui?

Kaip jau minėjau, numatoma, kad gamintojas – importuotojas nedisponuos užstato pinigais. Pagal siūlomą principą, jie bus pervedami užstato sistemos administratoriui, kuris užtikrins tinkamą lėšų panaudojimą ir grąžinimą vartotojui. Šiuo atveju, atsižvelgiant į įstatymo projekto tikslus, netikslu ir nekorektiška  vadinti „pinigų skolinimu“, nes lėšos bus naudojamos aplinkosauginiams tikslams, tokiu būdu užtikrinant, kad padangos nebesimėtys pamiškėse ar katastrofiškai  „sudegs“ kokiame nors Alytaus ar kito miesto tvarkytojų sandėlyje, kur gaisrų gesinimas ir padarytas poveikis aplinkai/žmonių sveikatai skaičiuojamas milijonais.

1. Ir dar klausimas – jei Lietuvos valstybėje padangos negaminamos, tai ar racionalu užsienio gamintojams mokėti beprocentes paskolas iš Lietuvos vartotojų kišenės?

Dar kartą pasikartosiu  – gamintojai – importuotojai gauto užstato faktiškai nevaldys. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, užsienio gamintojams Lietuvos teisė nėra taikoma ir negali būti taikoma. Ir jie jokio užstato neims ir negaus. Užsienio gamintojų (mūsų žiniomis, naujų padangų gamintojų Lietuvoje ir nėra) produkcija prekiauja importuotojai. Todėl užstatas bus imamas per juos. Analogiškai, kaip ir visuose atliekų srautuose – pakuotėje, apmokestinamuosiuose gaminiuose, alyvose.