infa.lt

2016 m. rinkimų kampanijos JAV metu Rusijos agentai naudojo „Facebook“, „Instagram“, „Twitter“ ir kitus socialinius tinklus, kad paskleistų klaidingą informaciją ir taip išprovokuotų susiskaldymą tarp Amerikos rinkėjų, rašo New York Times

Nuo to laiko šių socialinių tinklų operatoriai išleido milijardus dolerių ir įdarbino dešimtis tūkstančių žmonių dezinformacijos plitimo kontrolei. Bet ar šios platformos iš tikrųjų tapo geresnės sprendžiant dezinformacijos sklaidos problemą?

Nebūtinai.

Naujasis nevyriausybinio mokslinių tyrimų centro „German Marshall Fund“ skaitmeninės grupės tyrimas parodė, kad „Facebook“ naudotojai šiandien labiau domisi naujienų leidiniais,, kurie reguliariai skelbia dezinformaciją, nei prieš 2016 m. Prezidento rinkimus.

Vokietijos „Marshall“ fondas, palaikantis partnerystę su startuoliu „NewsGuard“ ir socialinės žiniasklaidos analitikų įmone „NewsWhip“, savo išvadas paskelbė pirmadienį, spalio 12 d.

Atlikus tyrimą nustatyta, kad „Facebook“ „Patiktukų“, komentarų ir pasidalinimų medžiaga, paimta iš naujienų agentūrų, kuriose reguliariai skelbiama melaginga ar klaidinanti informacija, nuo 2016 m. trečiojo ketvirčio iki 2020 m. trečiojo ketvirčio – patrigubėjo.

Maždaug du trečdaliai šių teigiamų įvertinimų ir komentarų buvo susiję su straipsniais, kuriuos paskelbė viena iš 10 naujienų leidinių, analitikų priskirtiems prie „melagingo turinio kūrėjų“, kurie reguliariai skelbia įrodomai melagingą turinį, ir „manipuliatoriai“, kurie reguliariai skelbia niekieno nepatvirtintus teiginius arba iškreiptą informaciją. …

„Mes matome, kad šios svetainės užmaskuotos kaip internetiniai naujienų leidiniai. Jie turi teisę taip elgtis “, – sakė Karen Kornbluh, Vokietijos Maršalo fondo technologijų politikos programos direktorė. „Tai užkrečia mūsų diskursą ir ilgainiui daro įtaką mūsų demokratijos sveikatai”.

„Facebook“ atstovas Andy Stone’as pažymėjo, kad vien tik analizuojant teigiamus įvertinimus, perskelbimus ir komentarus galima padaryti neteisingas išvadas, nes šie duomenys negali atspindėti to, ką dauguma vartotojų mato „Facebook“.

Šis socialinis tinklas viešai neskelbia kitos informacijos, susijusios su vartotojo veiksmais, pavyzdžiui, tam tikrų pranešimų aprėpties. Duomenys apie „Patinka“, pakartotinius paskelbimus ir komentarus yra vienintelė informacija, kurią ši platforma pateikia viešoje erdvėje.

Pasak Kornbluh, šiemet „Facebook“ naudotojai daugiau dėliojo „Patiktukų“, pakartotinai pasidalino ir komentavo įrašų, nes koronaviruso pandemija privertė daug laiko praleisti namuose.

Tačiau „manipuliatorių“ ir „netikro turinio (fake news) kūrėjų“ turiniui skirtų „Patiktukų“, komentarų ir pakartotinių pasidalinimų skaičiaus augimo tempai gerokai viršijo naudotojų palaikymo augimą leidiniams, kuriuos analitikai pavadino „gerbiamais žurnalistiniais leidiniais“ – pavyzdžiui, „Reuters“, „Associated Press“ ir „Bloomberg“.

Pasak Kornbluh, socialinės žiniasklaidos operatoriai yra paradoksalioje situacijoje, nes jų verslas remiasi principu pritraukti naujus vartotojus per virusinį turinį – naudotojus, kuriems tada gali būti rodomi reklaminiai skelbimai. Karen Kornbluh pridūrė, kad dezinformacijos slopinimas „tiesiog prieštarauja socialinių tinklų ekonominiams interesams“.