infa.lt

NASA nuotr

Italijos mokslininkai atrado ežerų sistemą pietiniame Marso ašigalyje. Visi jie randasi pusantro kilometro gylyje po planetos paviršiumi, rašoma žurnale „Nature Astronomy“.

Apie vieną iš jų, patį didžiausią, mokslininkai kalbėjo jau prieš dvejus metus. Atradimas buvo atliktas remiantis duomenų analizę, tiriant Marso radijo zondavimo MARSIS aparatu, įrengtu Europos kosmoso agentūros „Mars Express“ orbitinėje stotyje, rezultatus.

Paaiškėjo, kad aplink didelį apie 30 kilometrų pločio ežerą yra visas mažesnių (mažiausiai trijų) vandens telkinių tinklas, sujungtas su pagrindiniu rezervuaru. Kiekvienas ežeras yra kelių kilometrų pločio. Visi bendrai jie užima 75 tūkstančių kvadratinių kilometrų plotą, palyginamą su Čekijos Respublikos teritorijos dydžiu.

Kaip pastebėjo viena iš tyrimo autorių, geofizikė Elena Pettinelli, jei vieno požeminio ežero egzistavimą galėjo nulemti kažkokios unikalios sąlygos, tai visos ežerų sistemos egzistavimas rodo, kad jų susidarymo procesas yra palyginti paprastas ir įprastas, todėl tokių ežerų gali būti ir daugiau.

Mokslininkai mano, kad vanduo šiuose vandens telkiniuose yra labai sūrus, todėl esant žemai temperatūrai Marso ašigalyje, siekiančiai minus 113 laipsnių pagal Celsijų, jis neužšąla.

Kiek druskos tiksliai yra vandenyje – neaišku – radijo zondavimas neleidžia to nustatyti. Tačiau šis klausimas rimtai jaudina mokslininkus, nes jis yra labai svarbus gyvybės egzistavimui Marso telkiniuose – gyvi organizmai negali egzistuoti per sūriame vandenyje.

Iki atrandant vandens telkinius Marse nebuvo žinoma apie skysto vandens atsargas. Tačiau planetos paviršiuje prie polių susikaupęs didelis ledo kiekis.