infa.lt

Ant tvoros aplink kareivines įrašas „Naciai lauk” | AP nuotr.

Vokietijos karinės žvalgybos vadovas Christofas Grammas paliks savo pareigas vyriausybės pareiškimų fone apie „papildomų pastangų“ būtinybę kovojant su ultradešiniųjų skverbimusi į Bundesvero gretas, praneša BBC.

Ketvirtadienį šalies gynybos ministerija staiga paskelbė pareiškimą, kuriame nurodė, kad Grammas bus atleistas iš pareigų ir išeis į išankstinę pensiją kito mėnesio pradžioje. Kartu pranešime pažymima ir pareigūno sėkmė naikinant dešiniųjų radikalų tinklus armijoje.

Kas jį pakeis, kol kas neskelbiama.

Sausio mėnesį Vokietijos karinė žvalgyba (MAD) paskelbė, kad per praėjusius metus armijoje buvo nustatyta šimtai karių, įtariamų simpatijomis neonaciams.

Ypač problemiškas pasirodė elito specialiųjų pajėgų KSK padalinys, kurį vėliau teko išformuoti. Apie 20 jo kariškių buvo įtariami dešiniuoju ekstremizmu.

Nuo 2015 metų karinei žvalgybai vadovavęs Christofas Grammas nėra įtariamas asmeniškai ryšiais su ekstremistais. Jam vadovaujant, specialioji tarnyba pradėjo darbą, siekiant nustatyti ekstremistines nuotaikas kariuomenėje ir atskleisti galimus dešiniųjų radikalų tinklus.

Tačiau visuomenėje jis buvo kritikuojamas dėl šių žingsnių nepakankamumo. Tai netiesiogiai nurodoma Gynybos ministerijos pareiškime: „Tolesniam reformų įgyvendinimui … reikės papildomų pastangų ir tempo. Šis naujas etapas turėtų akivaizdžiai atsispindėti ir personalo pokyčiuose”.

Ultra dešiniųjų skverbimosi į armiją problema buvo atskleista 2017 m. Tada dviejose Bundesvero kareivinėse buvo atrasti nacių epochos suvenyrai. Po to visose kareivinėse buvo surengtas pilnas patikrinimas.

Daug įtariamųjų ryšiais su dešiniaisiais radikalais taip pat buvo laikomi dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) šalininkais.

Šių metų gegužę, policija, tirianti kariuomenės ir kraštutinių dešiniųjų ryšius, KSK karininko namuose Rytų Saksonijoje konfiskavo ginklus ir sprogmenis.

Po kelių savaičių gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer, kuri anksčiau buvo laikoma tikėtina Angelos Merkel įpėdine (vėliau pati atsisakė), paskelbė apie dalinį KSK likvidavimą.

Savo interviu laikraščiui „Süddeutsche Zeitung“ ji teigė, kad specialiosios pajėgos tapo „šiek tiek nepriklausomos nuo vadovybės“ ir išvystė savyje „toksišką lyderystės kultūrą“.