infa.lt

Agneta Skardžiuvienė ir Valerijus Simulikas. Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. – D. Barysaitė)

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas: šiandien visa širdimi esu su žydų tauta, kviečiu prisijungti ir Jus

Šiandien, rugsėjo 23 dieną, minime žydų genocido aukų atminimo dieną.  Prieš 77 metus, 1943 m. rugsėjo 23 d. buvo sunaikintas Vilniaus getas – didžiausias nacių okupuotoje Lietuvoje. Skaičiuojama, kad iš beveik 40 tūkstančių kalinių žydų nacių okupacijos pabaigos sulaukė tik apie du–trys tūkstančiai žmonių.

Per holokaustą naciai ir jų vietiniai kolaborantai Lietuvoje nužudė daugiau kaip 90 procentų čia gyvenusių, dirbusių ir kūrusių mūsų bendrą Lietuvą žydų: senukų, kūdikių, vaikų, moterų, vyrų. Viso holokausto aukomis Lietuvoje tapo apie 200 tūkstančių žydų.

Žydų genocidas – ne tik šios tautos tragedija, bet taip pat visų mūsų skausmas ir gėda. Tai gyvenusių šalia lietuvių, kitų tautybių žmonių patirtas milžiniškas sukrėtimas ir išgyventa netektis. Pagalvokime, kaip jautėsi miestelio gyventojai, kai staiga išžudoma pusė miestelio žmonių?

Kaip jautėsi šeimos, kai buvo žudomi šeimos draugai, kaimynai, gydytojai, kasdienės parduotuvės savininkai? O kaip turėjo jaustis tie, kurių šeimos narys prisidėjo prie nusikaltimų žmoniškumui ir, paklusdamas nacių vykdytai politikai,  paliko mirtį laiminantį parašą ar kėlė ginklą žvelgdamas į nekaltas aukos akis?

Kviečiu kiekvieną Lietuvos pilietį šiandien trumpam prisiminti nusikaltimo žmogiškumui istorinę pamoką ir pagerbti žydų genocido aukų atminimą. Kviečiu tai padaryti mintyse ar pokalbyje su kolegomis, artimaisiais, vaikais.

Tik prisimindami ir suvokdami žiaurias nusikaltimo žmogiškumui pasekmes, skleisdami žinią apie šią tragediją jaunajai kartai, galime užkirsti kelią neapykantos nusikaltimams ateityje. Tik taip galime patys augti ir būti tikri dėl savo laisvės. Kiekvienas privalome suprasti, kad nusikaltimai prieš tautas gimsta iš žodžiu paskleistos ir mintimi palaikytos neapykantos kibirkšties.

Šiandien esu kartu su žydų tauta, galvoju apie kiekvienos šeimos patirtą skausmą ir išgyventus žiaurumus. Taip pat suprantu, kad per holokaustą praradome ne tik žmones, bet netekome milžiniško kultūrinio, ekonominio, politinio  Lietuvos visuomenės gėrio. Linkiu stiprybės kiekvienam žydui ir tikiu mūsų tautų draugišku sugyvenimu per ilgus metus ateityje.