infa.lt

Siekdamas paspartinti vakcinos nuo koronaviruso (COVID-19) infekcijos kūrimą, Ministrų kabinetas sutiko skirti 2,5 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) Skubios paramos priemonės (ESI) fondui.

Šio fondo lėšomis teikiama parama potencialiems vakcinų gamintojams, finansuojama dalis vakcinų kūrimo, plėtros ir gamybinių pajėgumų užtikrinimo išlaidų.

Tačiau Vyriausybė numatė sąlygą, kad iš pradžių turi būti įvertintos galimybės efektyviau išskirstyti esamas ESI fondo lėšas, pvz., mažinant paramą vystytojams. Tik jeigu tokių galimybių neatsiras, bus skirti papildomi pinigai.

Europos Komisija (EK) prieš savaitę informavo valstybes nares, kad vakcinų gamintojų paramai numatytos ESI fondo lėšos yra nepakankamos, ir kad deryboms bei sutartims su vakcinų kandidačių gamintojais pabaigti reikalingos papildomos lėšos – iš viso 750 mln. eurų.

Kiek anksčiau ES šalys sutarė paremti daugiau vakcinų kūrėjų, įtraukiant vakcinas kandidates, kuriamas remiantis skirtingais technologiniais metodais.

Taip norima padidinti tikimybę sukurti ir įsigyti veiksmingą vakciną nuo koronaviruso kaip galima greičiau.

EK jau yra pasiekusi preliminarius susitarimus su šešių didžiausią potencialą turinčių vakcinų gamintojais.

Viena išankstinio pirkimo sutartis jau pasirašyta su Didžiosios Britanijos ir Švedijos farmacijos įmone „AstraZeneca“, kuri vakcinos koronaviruso gamybą planuoja pradėti viena pirmųjų.

„AstraZeneca“ paskutinių savo vakcinos bandymų metu patyrė rimtų nesklandumų, susirgus vienam iš savanorių-bandytojų. Pasak Reuters, jam  pasireiškė skersinis mielitas – nugaros smegenų uždegimas. Bandymai savaitei buvo sustabdyti. Vėliau, po savaitės, „AstraZeneca“ pranešė, jog tyrimai įvertinti kaip saugūs. Tiesa, pati kompanija atsisakė įvardinti savanorio ligos detales. Pastaba: į savanorius imami tik absoliučiai sveiki žmonės.

Žiniai: AstraZeneca filialas yra ir Lietuvoje.