infa.lt

Rusija prieš 20 metų augindavo tik 30 milijonų tonų grūdų, tačiau, pasak ekspertų, per penkerius metus šis skaičius gali išaugti iki 100 milijonų tonų. Šis kiekis ne tik tenkina gyventojų poreikius, bet ir sudaro galimybes eksportuoti daugiau nei pusę derliaus. Kaip svarbiausia grūdų tiekėja Rusija taip pat įgauna privilegijuotą padėtį tarptautiniuose santykiuose, rašo „Le Figaro“.

JT nerimauja, ar po neseniai įvykusio sprogimo uoste Libanas neliks be pakankamo maisto kiekio. Sprogimo ir po to sekusio gaisro metu buvo sunaikintos didžiulės grūdų atsargos – 120 tūkstančių tonų.

Iškart po to Prancūzija mobilizavo ir išsiuntė į Beirutą didelius grūdų ir miltų kiekius. Tačiau Libanui reikia daugiau, todėl jis dabar tapo patraukliu pirkėju pasauliniams grūdų eksportuotojams.

Visų pirma Rusijai, kuri jau dabar tenkina pusę Libano importo poreikių. Apskritai, Rusija plečia savo įtaką Viduržemio jūroje, rašo „Le Figaro“, pasitelkdama „grūdų diplomatiją“.

Kaip pažymi straipsnio autorius, Maskva jau daugelį metų užima svarbiausią vietą grūdų rinkoje. Įėjusi į Viduržemio jūros regioną ji tapo būtina partnere šalims, kurios patiria struktūrinį deficitą Iš 180 milijonų tonų, kasmet eksportuojamų pasaulyje, beveik ketvirtadalis yra iš Rusijos. Tad, šiuo metu Rusija yra Nr.1 Pasaulyje grūdų eksporto srityje.

Pasiekti šią poziciją jai pavyko dėl savo didelių atvirų teritorijų: 27 milijonus hektarų užima grūdinės kultūros. 2000-aisiais Putinas nusprendė orientuoti valstybės statymus į šią sritį. Visų pirma jis modernizavo logistiką Juodosios jūros uostuose.

Tad, per pastaruosius 20 metų Rusijos išauginamų grūdų kiekiai, nuo 30 milijonų tonų grūdų padidėjo iki daugiau nei 50 milijonų tonų, ir šis skaičius, esant derlingiems metams, gali pasiekti 80 milijonų tonų.

Dėl to Rusija sugeba ne tik patenkinti vidaus paklausą, bet ir eksportuoti 50–60 proc. Toks eksportas per metus Rusijai atneša apie 10 mlrd. dolerių.

Ieškant pirkėjų Rusijai neteko ilgai klajoti. Ji juos rado Viduržemio jūros regiono pietuose. Trečdalis viso grūdų eksporto pasaulyje tenka Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalims.

Rusija pamažu užkariauja šią rinką. Ji greitai tapo gyvybiškai svarbia šių šalių partnere, taip pat investuojančia į infrastruktūrą.

Tokia padėtis leidžia užmegzti privilegijuotus santykius su Magrebo šalimis. Egiptas prieš 20 metų nepirko grūdų iš Rusijos, o dabar trys ketvirtadaliai visų jo importuotų grūdų yra iš Rusijos.

2010 m. Rusijoje buvo blogo derliaus metai, ji laikinai blokavo grūdų eksportą, Egiptą ištiko krizė, miltų ir duonos kainos pakilo drastiškai.

Marokas didžiąją dalį savo grūdų perka iš Prancūzijos, tačiau taip pat kreipiasi ir į Rusiją. Kai 2017 metais Dmitrijus Medvedevas lankėsi Alžyre ir Maroke, grūdų klausimas derybose ėjo greta ginklų tiekimo ir saugumo.

Norėdama užimti tokią poziciją, Rusija turėjo įveikti jau pripažintus regiono žaidėjus, pavyzdžiui, nuversti JAV. Prancūzijai pavyko atsispirti, tačiau ji per metus eksportuoja 20 milijonų tonų grūdų, todėl jai sunku konkuruoti su Rusija. Ekspertų teigimu, šiandien pasaulyje nėra nė vienos valstybės, kuri galėtų mesti iššūkį Rusijai šiuo klausimu.

Be to, Rusijos valdžia ir toliau investuoja į savo gebėjimų vystymą. Maskva modernizuoja transporto maršrutus aplink Juodąją jūrą, investuoja į mokslinius žemės ūkio tyrimus. Klimato atšilimas šiuo klausimu gali būti Rusijai palankus, ir žemių našumas Sibire gali tapti didesnis.

Tad, pasak ekspertų, po penkerių metų Rusija gali auginti 100 milijonų tonų grūdų per metus. Todėl ji ieško naujų pardavimo rinkų: visų pirma, ji kreipiasi į Pusiaujo Afriką, Sudaną ir Nigeriją. Kataras ir Saudo Arabija yra sekančios jos taikiklyje, rašo „Le Figaro“.

O gal Rusija strategiškai žada pereiti nuo naftos ir dujų prie maisto produktų eksporto? – Laikas parodys.