infa.lt

Siekdama ginti šalies ekonominius interesus ir apsaugoti vežėjų verslą nuo nelygių konkurencijos sąlygų, Lietuva numato kreiptis į Europos Sąjungos teisingumo teismą (ESTT) su prašymu panaikinti šiemet priimtas Mobilumo paketo nuostatas. Tokiam Susisiekimo ir Teisingumo ministerijų inicijuotam sprendimui šiandien pritarė Vyriausybė.

„Mobilumo paketas, nustatydamas privalomą transporto priemonės grąžinimą į įsisteigimo valstybę ir kabotažo ribojimą, įveda tiesioginius rinkos apribojimus ES viduje, kurie kartu reikšmingai padidins komercinio krovininio kelių transporto aplinkos taršą. Be to, jis neužtikrina vairuotojams būtinos poilsio infrastruktūros plėtros, ignoruojant pačios Europos Komisijos tyrimų išvadas.

Kartu su bendramintėmis Europos Sąjungos šalimis, su kuriomis ne kartą ES lygmenyje kėlėme šiuos klausimus, numatome ginčyti šių konkrečių Mobilumo paketo nuostatų teisėtumą“, – sako susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič.

Kreipdamasi į ESTT Lietuva sieks užtikrinti, kad šalies vežėjai nepatirtų diskriminavimo, nelygių konkurencijos sąlygų, kad jiems nebūtų taikomi nepagrįsti ir neproporcingi reikalavimai, suteikiantys konkurencinį pranašumą kitų šalių vežėjams vieningoje ES rinkoje.

Riziką dėl neigiamo Mobilumo paketo nuostatų poveikio kelių transporto sektoriui yra įvardijusi Tarptautinė kelių transporto sąjunga, kurios vertinimu, vilkiko grąžinimo reikalavimas gali generuoti iki 100 000 tonų papildomų CO2 emisijų per metus. Europos Komisija, atsižvelgdama į galimą grėsmę Žaliojo kurso tikslams, taip pat šiuo metu atlieka minėtos nuostatos poveikio vertinimą.

Anksčiau atliktų Europos Komisijos tyrimų duomenimis, Europos Sąjungos šalyse yra apie 7000 sertifikuotų saugių poilsio vietų, tuo tarpu kai jų poreikis gali sieki iki 400 000 vietų per dieną.

Daugelio Lietuvos bei kitų ES šalių transporto sektoriaus įmonių ir jas atstovaujančių organizacijų teigimu, neištaisius šių Mobilumo paketo trūkumų, dirbtinai persiskirstys krovinių vežimo kelių transportu rinka ir bus apribotos Lietuvos vežėjų verslo galimybes kitose ES valstybėse. Pačios ES šalys taip pat susidurs su papildoma našta siekdamos mažinti kelių transporto sektoriaus CO2 emisijas.

Didžiąją Lietuvos vežėjų įmonių veiklos dalį sudaro krovinių vežimas kitose ES valstybėse. Tarptautinio krovinių vežimo dalis šalies vežėjų veikloje yra didžiausia ES – 91,8 proc. pervežimų yra tarptautiniai ir tik apie 8 proc. vietiniai.

Pažymėtina, kad Europos Komisija šiuo metu atlieka Mobilumo paketo pasekmių vertinimą, kurio rezultatų laukiama iki šių metų pabaigos. Tikimasi, kad atliekant šį vertinimą bus atsižvelgta ir į naujus vežėjų veiklos ypatumus pandemijos sąlygomis.

Atskiros Mobilumo paketo nuostatos turės neigiamos įtakos ir kitų ES valstybių, pavyzdžiui, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Vengrijos, Rumunijos, Bulgarijos, Kipro ir Maltos interesams, kurios taip pat planuoja kreiptis į ESTT.