Neurotechnologijos priskiriamos „dvigubos paskirties“ kategorijai, tai yra gali tarnauti ne tik sprendžiant medicinines užduotis, tačiau ir būti naudojamos kariniais tikslais. Galimybė kontroliuoti žmogaus smegenis dabar nėra tik mokslininkų fantazijos vaisius.
Atlantico: Diuko Universiteto laboratorijoje dvi beždžionės sugebėjo dviem kryptimis judinti virtualią ranką, elektrodų, kurie buvo implantuoti į smegenų sritis atsakingas už motorines funkcijas, pagalba. Kaip tai tapo įmanoma? Ar tai sugebėtų padaryti žmogus?
Andre Neullon: šių darbų koncepcijos pagrindas atsirado jau seniai. Iš jų seka, jog, mintimis įsivaizduojant kokį nors judesį, galima suaktyvinti normaliomis sąlygomis už jį atsakingas smegenų sritis. Šios bazinės koncepcijos pagrindu kyla prielaida apie tai, kad, jeigu mes įsivaizduojamame judesyje galime pagauti neuronuose atsirandantį signalą, tai teoriškai jį galima bus panaudoti valdant medicininius protezus. Po trumpo darbų su gyvūnais etapo į tyrimus buvo įtraukti žmonės. Dar 2006 metais grupė Amerikos mokslininkų vadovaujant Džonui Donachju parodė galimybę pasiekti tam tikrą autonomiją, perduodant signalą iš paciento smegenų (kalbama apie taip vadinamas projekcines galvos smegenų žievės sritis) į kompiuterį valdantį protezą.
Kalbant apie minimą bandymą, tai jo tikslas yra tame, kad parodyti dviejų individų sąveikos galimybę naudojant signalą, einantį iš dviejų skirtingų smegenų. Greičiausiai abi beždžionės išmoko kažkaip bendradarbiauti viena su kita dar iki bandymo. Įsivaizduokime, jog viena išmoko svirti judinti horizontalia kryptimi (šiuo atveju signalas eina į jį valdantį kompiuterį), o antroji – vertikalia. Abi jos supranta, jog priklauso viena nuo kitos ir kad gautų skanėstų joms reikia veikti kartu. Teorijoje viskas gana paprasta. Praktikoje gi, norint pasiekti kažką panašaus būtini ilgi mokymai…
– Neurotechnologijos priskiriamos dvigubos paskirties sferai, tai yra, gali būti naudojamos ir kariniams tikslams. Neuroginklo gamyba dabar atrodo neišvengiama ir neatrodo mokslinės fantastikos kūriniu. Ar egzistuoja reali grėsmė, kad mokslininkai šias technologijas panaudos kariniams tikslams?
– Biologas yra linkęs prisilaikyti mokslinės etikos, kuri garantuoja, jog jo tyrimo rezultatai nebus iškraipyti kitų. Kad ir kaip bebūtų, šiuolaikiniame pasaulyje, kur technologijos į priekį juda septynmyliais žingsniais, neatmetama, jog kai kurios, turinčios negerų ketinimų asmenybės panorės užvaldyti svetimas smegenis. Ši tema smulkiai buvo atskleista fantastikoje.
Aš gi, iš savo pusės norėčiau pateikti du pavyzdžius, pailiustruosiančius tai, kaip galima įsikišti į kito žmogaus elgesį. Pirmas pavyzdys tiesiogiai kyla iš to, apie ką mes kalbėjome šiek tiek anksčiau. Įsivaizduokite mintimis valdomą lėktuvą. Pilotas ir jo pagalbininkai gali tarp savęs pasidalinti pareigomis, tačiau ar yra garantija, jog vieno veiksmai neprieštaraus kito? Pasekmes lengva įsivaizduoti…
Antrasis pavyzdys gerokai tikroviškesnis, nes jame yra terapeutui įprastos technologijos. Kai kuriuos sutrikimus, kaip tremoras (drebulys) ir judėjimo sutrikimus dėl Parkinsono ligos, galima efektyviai gydyti stimuliuojant neuronus į smegenis implantuotais elektrodais. Atsižvelgiant į šiuos laimėjimus tokios metodikos taikymas pradėjo plėstis ir į kitas patologijas, ir netgi gydant depresiją…
Visa tai demonstruoja galimybę (tegul tai netgi ne ieškomas neurochirurgų rezultatas) kai kuriais atvejais pakeisti pacientų elgesį. Čia būtina imtis visų atsargumo priemonių, kad neurostimuliacija nebūtų naudojama pakeičiant asmenybes ir įteigiant nepageidaujamą elgesį. Siekiant to išvengti dabar imtasi visų priemonių, tačiau nereikėtų pamiršti, jog psichikos chirurgijos praeitis sunki: ko vertos vien nekontroliuojamos lobotomijos operacijos 1950-aisiais metais… Kad ir kaip bebūtų, sunku įsivaizduoti tokiu būdu apdorotų žmonių armiją. Kol kas panaši perspektyva – fantastika ir, greičiausiai, ja ir išliks.
– Koks šių pasiekimų mokslinis interesas? Ar gali šios inovacijos padėti insulto ir Alzheimerio ligos aukoms.
– Kaip aš jau sakiau, prisilaikant tų taikymo sferų, dėl kurių ir buvo sukurtos šios technologijos, kalbama apie inovacinių gydymo metodų sukūrimą tokiems pacientams, kurie yra atsparūs medikamentams. Neuronų signalas gali būti naudojamas ir naujai išmokant pacientus po nelaimingų atsitikimų, kurie sukėlė judėjimo funkcijų sutrikimus. Šių technologijų vystymas reiškia naujus atradimus smegenų darbo principuose, nes tik jie gali leisti mums suprasti pažeidimus ir juos ištaisyti.
Dėl insultų, kalbama apie rimtus gydymo pasiekimus, kuriais gali pasinaudoti kiekvienas. Dėl Alzheimerio ligos, čia aš nusiteikęs gerokai labiau skeptiškai. Šiuo atveju, kaip ir su visais kitais neurodegeneraciniais susirgimais, pagrindinis tikslas – atrasti sprendimą, leidžiantį išvengti neurono žūties. Šia tema buvo parašyta nemažai darbų, tačiau kol kas jokių apčiuopiamų rezultatų nesimato… Jeigu jūs kalbate apie galimybes kažkuriuo būdu atkurti šios ligos pažeistą žmogaus atmintį, tai judėjimas šia kryptimi iš tikrųjų pateisinamas, tačiau, nežiūrint į didžiulį atminties mechanizmo progresą, išsaugoti šią atmintį nėra įmanoma. Tačiau tai nereiškia, jog to nebus įmanoma padaryti rytoj. Būtina tęsti darbą šia kryptimi.
– Neurovizualizacijos technologijos gali leisti „perskaityti“ pačias slapčiausias žmonių mintis. Kaip būtent?
– Be abejonės, neurovizualizacijos vystymasis per pastaruosius du dešimtmečius leido mūsų žinias apie žmogaus smegenis pastumti gerokai į priekį. Jei tiksliau, šie eksperimentiniai „neinvaziniai“ ir „mažai invaziniai“ (nedidelė vidinė injekcija blogiausiu atveju) eksperimentai leido vėl sugrąžinti į smegenų tyrimo centrą žmogų. Iki šio momento bandymai buvo ribojami gyvūnais, kas sudarydavo dideles kliūtis tiriant kognityvines funkcijas. Dabar gi, su žmogumi (sveiku, ar su neurologiniais, ir/ar psichikos sutrikimais) galima atlikti sudėtingus testus tiriant taip vadinamą „aukštąją“ nervinę veiklą, kurią sudaro kalba, atmintis, dėmesys ir t.t.
Jeigu mes vizualizuosime zonas, kurios aktyvuojasi žmogaus smegenyse skaitant Verleno eilėraščius, tai tikrai leis priartėti prie to, ką jūs minite savo klausime. Apie stebuklingas neurovizualizacijos galimybes buvo pasakyta daug. Kaip ir apie jos apribojimus, pavyzdžiui, apie įsivaizduojamą gebėjimą demaskuti melą. Šiame etape naudojant šias technologijas reikėtų elgtis labai atsargiai, o gražūs paveikslėliai neturi mus priversti užmiršti apie mūsų ribotas žinias. Reikia kukliau elgtis su visomis technologijomis, kad ir kokios jos bebūtų…
Andre Neullon (André Nieoullon) – Aix-Marseille Universiteto dėstytojas,aukštojo išsilavinimo su profesionalia integracija Generalinės valdybos specialistas.
parengė: Edita Sabaitė
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis
186
Leidžiama ...
