infa.lt

Kas yra parazitinės ligos ir kokia jų profilaktika?

09 rugpjūčio
09:30 2020

Vasarą daugelis patraukia į gamtą pasivaikščioti, pasportuoti, pažvejoti ar pasimėgauti saulės voniomis bei gauti papildomos vitamino D3 dozės. Dažnas keliauja padirbėti soduose ir daržuose. Vaikai užpildo kiemus, žaidimų aikšteles, įvairius vandens telkinius, o kai kurie mėgsta žaisti smėlio dėžėse. Besimėgaudami gamtos teikiamais malonumais, dažnai užmirštami juose tykantys įvairūs pavojai.

Kas sukelia parazitines invazijas?

Vienas iš pavojų, tykantis lauke – parazitinės ligos (gr. parasitos – įnamis, veltėdis).

Parazitines invazijas (ligas) sukelia parazitinės kirmėlės. Mokslininkai nustatė, kad žmogaus organizme gali parazituoti apie 250 įvairių kirmėlių rūšių. Į žmogaus organizmą jos patenka su maistu, vandeniu, taip pat jos gali prasiskverbti pro odą, gleivines. Be to jas gali pernešti kiti gyvūnai ar kraujasiurbiai vabzdžiai.

Parazitinių kirmėlių sukeliamos ligos vadinamos kirmėlinėmis ligomis (helmintozėmis). Pagal vyraujančias biologines savybes kirmėlės (helmintai) yra skirstomos į:

  •  geohelmintus – plaukagalvis, askaridė (kiaušinėliai iki invazinės stadijos bręsta vandenyje, dirvožemyje, o plinta per maisto produktus, nešvarias rankas, vandenį);
  •  biohelmintus – siurbikės, kaspinuočiai (jų vystymuisi reikalingi keli tarpiniai šeimininkai);
  •  kontaktines – spalinės, nykštukinis kaspinuotis (iš organizmo kiaušinėliai išsiskiria subrendę ir jais užsikrečiama tiesioginio ar netiesioginio kontakto keliu).

Dauguma parazitų turi paprastą kūno sandarą, siurbimo ar prisitvirtinimo organus, kai kurie net gali gyventi deguonies stokojančioje aplinkoje ir yra labai vislūs. Jie naudojasi žmogaus organizmu kaip būstu, minta jo maisto medžiagomis, audiniais ir jam kenkia.

Kokios parazitinės ligos yra aktualiausios Lietuvoje?

Kad parazitinės ligos yra aktualios Lietuvoje, rodo ilgamečiai Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų stebėjimo duomenys, paskelbti 2019 m. „SERGAMUMO UŽKREČIAMOSIOMIS LIGOMIS LIETUVOJE 2018 m.“ apžvalgoje. Šioje apžvalgoje yra pateiktos sergamumo parazitinėmis ligomis tendencijos, sergamumas pagal amžiaus grupes bei administracines teritorijas.

Iš viso Lietuvoje 2018 m. buvo užregistruoti 1197 parazitiniai susirgimai, iš kurių – 1108 (92,6 proc.) ligoniai sirgo helmintozėmis: 799 enterobioze (72,1 proc.), 194 askaridoze (17,5 proc.) ir 115 (10,4 proc.) kitų helmintozių (echinokokozė, toksokarozė ir kt.) bei 89 (7,4 proc.) – pirmuonių sukeltomis parazitinėmis ligomis.

Kas yra enterobiozė ir kokia yra jos profilaktika?

Enterobiozė (spalinė) yra dažniausiai paplitusi kirmėlinė liga, kurią sukelia apvali kirmėlė – spalinukė (lot. Enterobius vermicularis). Ši liga yra žinoma jau nuo seniausių laikų. Pasaulyje ja serga apie 350 mln. žmonių (serga tik žmogus). Lietuvoje enterobioze dažniau serga 4 ­– 6 metų amžiaus vaikai, lankantys ikimokyklines ugdymo įstaigas.

Kirmėlės parazituoja plonajame ir storajame žarnyne (patelės yra iki 12 mm, o patinėliai iki 5 mm ilgio). Patelė kiaušinėlius deda perianalinėse (išeinamosios angos) raukšlėse, kurie subręsta per 4 – 6 val. ir tampa invaziniais. Patelė gali padėti iki 12 tūkst. kiaušinėlių, kuriais yra apkrečiama aplinka (patalynė, kilimai, įvairūs namų apyvokos daiktai ir kt.).

Ant maisto produktų kiaušinėliai gali patekti su dulkėmis, juos gali pernešti musės. Nuo neplautų rankų invaziniai kiaušinėliai patenka į burną, taip vyksta autoreinvazija ir žmogus pastoviai apkrečia ne tik pats save bet ir aplinkinius. Ligoniai dažniausiai skundžiasi pilvo skausmais, viduriavimu, perianalinės angos niežėjimu, nemiga, irzlumu, naktiniu dantų griežimu (buksizmas), gali atsirasti galvos skausmai, naktinis šlapimo nelaikymas.

Pagrindinės profilaktikos priemonės yra – laikytis griežtų asmens higienos taisyklių (plauti rankas, žaislus, trumpai kirpti nagus, lyginti patalynę ir drabužius karštu lygintuvu bei nesinaudoti bendrais rankšluosčiais ir indais), vengti nešvarių smėlio dėžių – ypač jei jose lankosi benamiai šunys ar katės.

Askaridozė – ikimokyklinio amžiaus vaikų liga

Kita vaikų tarpe paplitusi kirmėlinė liga yra askaridozė. 2018 m. labiausiai užsikrėtę buvo ikimokyklinio amžiaus vaikai, ne tik lankantys vaikų ugdymo įstaigas (74 ligos atvejai arba 38,1 proc. visų askaridozės atvejų), bet ir nelankantys vaikų ugdymo įstaigų (57 atvejai arba 29,4 proc.) bei mokiniai (46 atvejai arba 23,7 proc.).

Į žmogaus organizmą subrendę kiaušinėliai patenka per neplautas daržoves ir rankas, taip pat, geriant atvirų šaltinių vandenį. Invazinius kiaušinius ant aplinkos daiktų ar maisto produktų gali pernešti musės. Be to, į žmogaus organizmą jie gali patekti ir su dulkėmis. Virškinamajame trakte kiaušiniai išsilaisvina iš apvalkalo. Subrendusios kirmėlės parazituoja plonosiose žarnose.

Lervos pro žarnų sieneles patenka į kraujotaką bei plaučius. Plaučiuose jos vystosi apie 2 savaites. Po to nukeliauja į bronchus, trachėją, nosiaryklę, sukeldamos kosulio priepuolius. Su seilėmis lervos nuryjamos į virškinamąjį traktą ir po 2 – 3 mėn. nuo užsikrėtimo lervos suauga ir lytiškai subręsta.

Patelės užauga iki 20 – 40 cm. Subrendusios patelės apvaisinamos ir pradeda dėti nesubrendusius kiaušinius, kurie su išmatomis patenka į išorinę aplinką (vandenį ar dirvožemį). Prie 12 – 26 laipsnių C temperatūros jie subręsta per 1,5 mėn. Dirvoje subrendę invaziniai kiaušinėliai gali išbūti iki 7 metų. Masinis žmonių užsikrėtimas prasideda birželio – liepos mėn. ir tęsiasi iki rugsėjo mėn.

„Plaučių askaridozės“ atveju gali pasireikšti kosulys, bronchitas, odos bėrimai, kvėpavimo takų katarai, bronchopneumonijos. Žarnyno askaridozės metu ligoniai skundžiasi virškinamojo trakto sutrikimais – pykinimu, vėmimu, galvos skausmais, apetito stoka, gali pakilti temperatūra bei atsirasti žarnų ar tulžies latakų nepraeinamumas.

Kokios yra pagrindinės askaridozės prevencinės priemonės?

Pagrindine prevencine priemone išlieka gyventojų švietimas, higieninis mokymas, invazinių asmenų išaiškinimas ir dehelmintizacija bei išorinės aplinkos apsauga nuo užteršimo askaridžių kiaušinėliais (nenaudoti daržų tręšimui nenukenksminto mėšlo bei atliekų).

Racionaliausias atliekų nukenksminimo būdas – jų kompostavimas. Svarbu yra laikytis asmens higienos, plauti rankas, daržoves, uogas ir vaisius, trumpai kirpti nagus, negerti vandens iš atvirų vandens šaltinių, naikinti muses.

Parengė:

Gydytoja higienistė – epidemiologė, visuomenės sveikatos specialistė Liucija Urbonienė

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

psichas jabanas...

Čia ne prekybininkų naudai.....čia dar viena "priežastis" neatsiskaityti grynaisiais, o pereiti prie elektroninių mokėjimų. Kai...

Aplinkosaugininkai turi saugoti miškus bei gyvūnus, o ne bausti vairuotojus, kurie neišgali įsigyti naujo automobilio...

Pirmiausia išmok rašyti be klaidų, chunveibine....

US subyrėjimo laukiam nuo 1947 m. nu niekaip nesulaukiam....

tik neap siš ik iš laimės....

kokiam uriupinske ar žopinske gyveni?...