infa.lt

Foto: Kristel Richard; via www.imago-images.de/imago images / Nature Picture Li

„Nauji archeologiniai radiniai leidžia žvilgtelėti į liūdnai pagarsėjusio mongolų valdovo kasdienį gyvenimą. Bent jau jo valgymo įpročiai pasirodė netikėtai kasdieniški”, – rašo vokiečių leidinys „Süddeutsche Zeitung”

Visi žinojo apie jo raitelių kariuomenės išpuolius, jų ginklų bijojo. Per du dešimtmečius Čingischanas užkariavo didžiulę imperiją. Kadaise vargšas našlaitis tapo vienu didžiausių pasaulio istorijos valdytojų, o 1227 m. jam valdant, jo įtakos zona driekėsi nuo Kaspijos jūros vakaruose iki Japonijos jūros rytuose. Kaip jis atrodė, tiksliai nežinoma, taip pat nežinoma kur yra jo kapas. Tai nėra vienintelė paslaptis, kurią mongolų valdovas paliko savo palikuonims.

Istorikai ir archeologai iki šiol ginčijasi, kur tiksliai Čingischanas rengė savo ilgas užkariavimo kampanijas. Iki šiol beveik nebuvo aptikta didelių užkariautojo žiemos stovyklų, vadinamųjų „ordų” pėdsakų. Dabar Australijos mokslininkai atrado ženklų, rodančių, kad Avragos vieta rytinėje Mongolijoje galėjo būti pagrindinė Čingischano žiemos bazinė stovykla. Archeologai iš Australijos nacionalinio universiteto Jacko Fennerio komandos praneša apie tai naujame mokslinio žurnalo „Archaeological Research in Asia“ numeryje, – rašo leidinys.

Iš įvairių Avragos regionų esančių gyvūnų kaulų ir dantų datavimas radioaktyviosios anglies metodu rodo, kad Čingischano valdymo metu ši vieta iš tikrųjų buvo apgyvendinta. Duomenų chronologija rodo, kad Avraga buvo naudojama dešimtmečius. (…) Datavimas pilnai sutampa su Čingischano gyvenimo metais. sako Fenneris. Anot jo, Avraga greičiausiai buvo pagrindinė valdovo stovykla.

Datavimas grindžiamas anglies C14 izotopo, kurį absorbuoja visi gyvieji Žemėje esantys organizmai, skilimo periodu, – aiškina leidinys. – Kadangi izotopo koncentracija atmosferoje ne visada yra vienoda, mokslininkai turi „kalibruoti” duomenis, o tai sudaro tam tikrą paklaidą. C14 duomenų sutapimas su Čingischano gyvenimo metais yra toks didelis, jog, pasak Fennerio, galima manyti, kad ši vieta buvo naudojama kaip žiemos stovykla.

Izotopų analizė taip pat leido mokslininkams pažvelgti į kasdienį mongolų gyvenimą. „Tai, ką žmonės ir gyvūnai kadaise vartojo su maistu ir vandeniu, ir kas vėliau nusėdo kauluose, dantyse ir plaukuose, suteikia informacijos apie visuomenės socialines struktūras. Palyginus duomenis iš Avragi su kitais kasinėjimais Mongolijoje, matyti, kad valgio atžvilgiu tarp įvairių socialinių sluoksnių, matomai nebuvo didelių skirtumų.

Pavyzdžiui, Tavano Tolgoi, Mongolų imperijos elito kapinėse, mokslininkai rado panašių pėdsakų kaip ir tose vietose, kur gyveno paprasti mongolai. „Nėra jokių ženklų, rodančių skirtingus valgymo įpročius, – sako Fenneris. Elitas, nepaisant galimybės vartoti įvairius maisto produktus, valgė taip pat, kaip paprasti žmonės, būtent mėsą ir gyvulinius produktus”. Bent jau šiuo atveju galingasis Čingischanas nesiskyrė nuo savo raitelių”, – reziumuoja„ Süddeutsche Zeitung.