infa.lt

Nuo senų laikų maras sukelia žmonėms paniką. „Juodoji mirtis“, kaip jis buvo vadinamas senovėje, vien VI amžiuje, nužudė 100 milijonų žmonių – tiesiog įsivaizduokite šiuos skaičius. Kai kurios valstybės, tokios kaip Bizantijos imperija, praktiškai ištuštėjo: nuo 1346 iki 1351 m. didysis maras nužudė mažiausiai 24 milijonus žmonių Europoje.

Mirtinos maro epidemijos sudarė pagrindą atsirasti tokiems kūriniams kaip Giovanni Boccaccio „Dekameronas“, Aleksandro Puškino „Puota maro metu“, Edgaro Allano Poe „Maras karalius“ ir Alberto Camiu romanui „Maras“. Atrodytų, kad XX ir XXI amžiuje ši liga praktiškai išnyko, bet ar tikrai taip?

Kas yra maras?

Nors viena mirštamiausių ligų žmonijos istorijoje yra lengvai gydoma antibiotikais, ši potencialiai mirtina liga kaip ir anksčiau yra tarp mūsų. Maro sukėlėjos yra bakterijos, vadinamos Yersinia pestis, kurių natūralūs šeimininkai yra blusos, parazituojančios kai kurių graužikų kailyje.

Buboninis maras yra labiausiai paplitusi ligos forma, kurią gali užsikrėsti žmonės. Liga gavo savo pavadinimą dėl specifinių simptomų – skausmingų, patinusių limfmazgių ar „burbulų“ atsiradimo kirkšnyje ar pažastyse.

2010–2015 m. visame pasaulyje užregistruoti 3 248 ligos atvejai, iš jų 584 baigėsi mirtimi. Juodąja Mirtimi liga imta vadinti dėl gangreninių pajuodavimų ir rankų bei kojų pirštų apmirimo.

Pirmieji ligos simptomai pasireiškia praėjus dviem – šešioms dienoms po užsikrėtimo. Kartu su padidėjusiais limfmazgiais, kurie gali padidėti iki vištos kiaušinio dydžio, gali pasireikšti ir kiti simptomai: karščiavimas, šaltkrėtis, galvos skausmas, raumenų skausmai ir nuovargis.

Maras taip pat gali paveikti plaučius, sukeldamas kosulį, krūtinės skausmą ir dusulį. Bakterijos gali patekti į kraują ir sukelti sepsį, kas sukelia audinių pažeidimus, organų nepakankamumą ir mirtį. Bet kaip ir kur galima užsikrėsti maru?

Užsikrėsti Juodąja Mirtimi galima:

• įkandus užkrėstai blusai;
• prisilietus prie užkrėstų graužikų ar kačių;
• įkvėpus užsikrėtusių gyvūnų ar žmonių iškvepiamo oro lašelių;
• naminiai katės ar šunys gali užsikrėsti nuo blusų įkandimo ar suėdusios užkrėstą graužiką.

Infekcija taip pat gali patekti į kūną per įpjovimą odoje, jei asmuo artimai kontaktuoja su užkrėsto gyvūno krauju. Žmogaus, mirusio nuo maro, kūnas kelia pavojų kitiems, ypač tiems, kurie ruošia kūną laidojimui.

„CNN News“ su nuoroda į valstybinę Kinijos naujienų agentūra Xinhua, praneša, kad Vidaus Mongolijos regiono valdžia uždarė keletą turistų lankomų vietų po patvirtinto užkrėtimo buboniniu maru. Užsikrėtimas įvyko Bayannur mieste, esančiame į šiaurės vakarus nuo Pekino.

Šiuo metu penki netoliese esantys turistiniai punktai yra uždaryti, o lankytojams „griežtai draudžiama patekti į maro vietovę.

Maro protrūkio priežastimi laikoma auganti populiacija graužikų – švilpikų, užkrėstų Yersinia pestis bakterija. Straipsnio publikacijos metu pacientas yra izoliuotas ir gydomas ligoninėje. Gydytojai jo būklę vertina kaip stabilią.

Kaip rašo BBC, buboninį marą sukelia bakterija, todėl jis lengvai gydomas antibiotikais. Taigi, nors tai gali kelti nerimą, kadangi tai dar viena užkrečiamoji liga, kylanti iš Rytų, panašu, kad tai tėra vienintelis įtariamas atvejis, kuris gali būti lengvai gydomas“.

Kito tyrimo duomenimis, marą viduramžiais platino ne žiurkės, o žmonių utėlės ir blusos, kurios veisėsi jų drabužiuose. Pasak tyrimo duomenų, žiurkės negalėjo paskleisti epidemijos taip greitai ir tokiu mastu.