infa.lt

Sumažėjęs COVID-19 užsikrėtimų skaičius, abipusiu Lietuvos ir Lenkijos sutarimu, leido atverti beveik 3 mėnesius uždarytas valstybių tarpusavio sienas. Kaip ir buvo galima tikėtis, jau pačią pirmą dieną į Lenkiją plūstelėjo banga lietuvaičių, važiuojančių apsipirkti pigiau.

Skaičiuojama, kad reguliariai į Lenkiją pigiau apsipirkti važiuoja kiek daugiau nei 10 % Lietuvos gyventojų. Lenkijoje mūsų tautiečiai perka maistą, statybines medžiagas, buitinę techniką. Vidutiniškai per metus Lietuvos gyventojai Lenkijoje išleidžia apie 300 milijonų eurų.

Ne paslaptis, kad Lenkijoje daugelis produktų pigesni nei Lietuvoje dėl mažesnio PVM tarifo.

Duona, pieno gaminiai, grūdų produktai, mėsa ir sultys apmokestinami vos 5 % PVM tarifu.

Daugeliui kitų maisto produktų, statybos, daliai medicinos gaminių taikomas 8 % PVM tarifas.

Apie įspūdingas sumas, paliekamas Lenkijos prekybos centruose, žino ir LR Vyriausybė, tačiau iki šiol, išskyrus mistinius laiškus-kvietimus užsienio prekybos centrams pradėti verslą Lietuvoje, nesiėmė jokių adekvačių priemonių, kad šie pinigai būtų išleidžiami Lietuvoje.

Siekiant išvengti dar gilesnės, koronaviruso sukeltos finansinės krizės, valstybė įvairiomis išmokomis ir būsimomis vienkartinėmis pensijomis siekia skatinti Lietuvos ekonomiką, tačiau, akivaizdu, kad dalis Lietuvos ekonomikos skatinimo plane numatytų pinigų paskatins ne Lietuvos, o Lenkijos ekonomiką.

Kaimyniškai solidaru ir tuo pačiu labai ciniška.

Sumažinti PVM tarifą būtiniausiems maisto produktams Lietuvoje siūlė ne vienas Seimo narys ir Žemės ūkio ministerijos atstovai, tačiau Vyriausybė dėl galimų biudžeto pajamų netekčių šiuos siūlymus atmetė.

Vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl nereikia pritarti lengvatiniam PVM tarifui būtiniausiems maisto produktams – galimas prekybininkų ir gamybininkų nesąžiningumas. Baiminamasi, kad sumažinus tarifą, galutinė produktų kaina vis tiek nesumažės, nes prekybininkai ir gamybininkai norės daugiau uždirbti.

Maža to, kad Vyriausybei nepavyko nuveikti nieko labiau apčiuopiamo, mažinant maisto produktų kainas, dar ir priimti sprendimai dėl alkoholio pardavimo laiko ribojimo paskatino pasienio gyventojus alkoholio važiuoti pirkti į kaimynines Latviją ir Lenkiją. Alkoholio vartojimas taip ir nesumažėjo, o mūsų pinigai iškeliauja pas kaimynus.

Nelaukdami Vyriausybės sprendimų, Lietuvos prekybininkai patys ėmė mažinti lietuviškos produkcijos kainas. Sprendimą didieji prekybos centrai priėmė, siekdami paskatinti per koronavirusą sumažėjusį vartojimą, išlaikyti šalies maisto pramonės įmonių gamybos apimtis ir palengvinti konkuravimą su iš kitų šalių, tarp jų ir Lenkijos, įvežamais maisto produktais.

Lengvatinis, tarkim, 5 % PVM tarifas būtiniausiems maisto produktams, tokiems, kaip mėsa, duona, pienas, varškė, grietinė, sviestas, kiaušiniai, miltai, bulvės, morkos, agurkai, pomidorai ar obuoliai, neabejotinai atpigintų šiuos produktus, o sunkmetyje atsidūrusioms šeimoms neleistų skursti.

Skurdas ir socialinė nelygybė yra didžiausios šiandieninės Lietuvos problemos, o lengvatinis PVM tarifas būtiniausiems maisto produktams būtų vienas iš šios problemų sprendimų būdų.

Didėjančios maisto produktų kainos ir koronaviruso sukeltos krizės pasekmės – didėjantis socialinės paramos prašančių asmenų skaičius. Prie savivaldybių ir įvairių paramos organizacijų maisto paketų dalijimo punktų ar labdaringose valgyklose šiandien driekiasi rekordinės žmonių eilės.

Įvedus lengvatinį PVM tarifą būtiniausiems maisto produktams, sumažėtų ir apsipirkti į Lenkiją važiuojančių lietuvaičių srautai, žmonės išleistų daugiau pinigų Lietuvoje, o kaip rodo Lenkijos pavyzdys, išaugus gamybos ir prekybos apimtims, daugėtų investicijų į infrastruktūrą, būtų sukuriama daugiau darbo vietų, ir ,svarbiausia, būtų stabdomas maisto produktų kainų augimas.

šaltinis: lsdp.lt