infa.lt

Tokios išvados priėjo tyrimo autoriai, kurie paskutiniais mokslo metų mėnesiais įvertino 5 milijonų 3–8 klasių amerikiečių moksleivių pasiekimus. Pandemija privertė mokyklas skubiai pereiti prie nuotolinio mokymosi internetu, kuriam nebuvo pasirengę nei mokytojai, nei vaikai, nei švietimo platformos.

Pandemija privertė mokyklas pereiti prie nuotolinio mokymosi, tačiau nevyriausybinės organizacijos NWEA tyrimas rodo, kad mokiniai internetu mokosi prasčiau nei mokyklų klasėse. Tyrimo rezultatai pagrįsti 5 milijonų JAV studentų duomenimis, praneša BI.

Tad, 3-8 klasių amerikiečių moksleiviai anglų kalbos programą įsisavino 70 proc., o matematikos – tik 50 procentų, palyginus su tuo, ką jiems paprastai pavykdavo baigti per tą patį laiką anksčiau. Autoriai taip pat daro išvadą, kad neturtingų šeimų moksleiviams, kurie turi mažiau galimybių naudotis geru interneto ryšiu, neproporcingai didelę neigiamą įtaką daro perėjimas prie nuotolinio mokymosi.

Mokymai internetu tapo papildomu pajamų šaltiniu daugeliui didelių IT bendrovių ir telekomunikacijų paslaugų teikėjų. Daugiau nei dešimtmetį į šį sektorių investavo tokie interneto milžinai kaip „Apple“ ir „Google“.

Pandemijos pradžia paspartino tai, ką ekspertai matė kaip laipsnišką perėjimą nuo akivaizdinio prie nuotolinio mokymosi. Pasekoje kompanijos bando užimti didelę rinkos dalį: „Google Classrooms“ ir „Zoom“ siūlo mokykloms nemokamas paslaugas, o „Verizon“ ir „Charter“ sudaro sutartis su švietimo įstaigų vadovybe dėl interneto paslaugų teikimo.

Šios priemonės duoda nemažas pajamas – pavyzdžiui, balandžio mėnesį aktyvių „Google Classrooms“ vartotojų skaičius viršijo 100 milijonų. Tai dvigubai daugiau nei iki koronaviruso plitimo pradžios.

Tyrėjai atkreipia dėmesį į eilę internetinio švietimo trūkumų, kurių technologijos dar nesugebėjo įveikti:

Sulėtėjo emocinio ir socialinio intelekto vystymasis, kas sulėtino mokymosi procesą. Tuo pačiu metu, dėl papildomo laiko praleidžiamo prie ekrano, padidėjo nerimas, depresija ir susidomėjimo trūkumas.

Mokytojams sunku skirti asmeninį dėmesį atskiriems mokiniams, ir ši atsakomybė krenta ant tėvų pečių. Jie negali, kaip būdavo klasėse, teisingai įvertinti medžiagos įsisavinimo pagal moksleivių kūno kalbą.

Nemažai moksleivių namuose neturi normaliam mokymuisi reikalingų išteklių: vadovėlių, knygų, rašymo reikmenų, kompiuterių. Be to, jie nustojo gauti pietus.

Galbūt, mokymasis internetu pradeda būti naudingu sąmoningesniame amžiuje, pradedant 9–10 klasėmis arba jau vėliau, baigus mokyklą. Bent jau HSE mokslininkų tyrimas rodo, kad kokybiškas nuotolinis mokymas yra ne mažiau efektyvus nei tradicinėse klasėse. Tačiau amerikiečių moksleiviams, jų tėvams ir mokytojams tai menka paguoda.