Žinot, kodėl tiek Lietuvoj vatnikų? Todėl, kad mes dvasingi gyvuliai ir ateities gyvenimo turguj dar norim – berazumiai, kaip sako mano Biržuose – idėjos. O rusas irgi nori mūsų, susijaudina pamatęs dėmelę žemėlapyje – iš didžiosios Rusios idėjos! Tai visai kitas reikalas, nei norėti mūsų dėl pelno normos ar nusipirkti už otkatus ir trinkeles miestelių aikštėse.
Bėgom nuo vilko. Šitiek metų bėgom nuo komunizmo ir kruvinų lagerių, iš baisių Rytų į nuostabiuosius Vakarus! O dabar komunizmas ateina iš Vakarų, kur įsišaknijom, išlavinom vaikus, išmokom anglų ir pasiėmėm paskolas – tai kur mums, b*, dabar bėgti?
Bėgsi pas rusą – būsi vatnikas ir komunistas, nors ten dabar visi pravoslavai, kapitalistai ir oligarchai – suvalgys be druskos ir apsilaižys. Nes jiems esi istorinis nesusipratimas, tikratikių valstybės LDK nacionalinė mažuma ir Kaliningrado koridorius, kurį reikia susigrąžinti.
O bėgsi Vakaruosna – būsi kapitalistas, nevatnikas ir demokratas. Nors ten dabar visi komunistai ir šiaip seksualūs bepročiai. Kaip mat išdulkins, nugriaus visus paminklus, sudegins knygas, atsiųs milijoną pašalpinių kitatikių ir už pažiūras pasodins. O į snukį laisvai gali gaut bet kada.
Tai kur dabar mums, b*, bėgti? Ir kas dabar, b*, bus, kas apgins mus, išganys ir apsaugos, kad tik nieko, neduokdie, nereikėtų daryti? Ir, svarbiausia, už dyką, iš idėjos, nes mes tokie švelnūs, paklusnūs ir pūkuoti ėriukai šiltam tvarte, laukiantys krikščioniškos šeimininko su peiliu malonės?
O gal vieną kartą per tūkstantmetį pabandom niekur nebebėgti? Kaip žemaičiai, kuriuos Vytautas Pirmasis n kartų kryžiuočiams pardavė – ėmė, b***, ir nepasidavė nei parsiduodavusiam n+1 kartų dėl sosto valdovui, nei dvasingiems pirkėjams iš Vakarų?
Visi tiek priprato, kad mus galima nusipirkti ir nesipriešinsim, kad nežinotų, ką daryti, kai pamatytų, kad priešinsimės ir nenusipirks – tikrai nežinotų. Nes to nenumatyta jų programėlėse, kur viskas turi savo kainą. Jie visko irgi nori už dyką.
Taip, esam maži. Taip, nelemiam pasaulio ir ten viskas įvyks be mūsų. Bet galim nulemti savo likimą, nustatydami kainą. Mums tik atrodo, kad jie stipresni. Nėra pasaulyje pinigų, už kuriuos galima nusipirkti meilę. Ir nėra pasaulyje jėgos, kuri gali priversti nemylėti.
Tai viskas, ką turim. Ir nežinau, kas gali turėti daugiau.
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis
100 procentų pritariu. Reikia susigrąžinti tikrą nepriklausomybę. Užtenka visiems užpakalius bučiuoti. Taip mes ir savo didžiąją valstybę praradome norėdami prie visų taikytis ir parsiduodami. Negerbiame net savo kalbos: prie lenkų pradėjom lenkiškai švebelžioti, prie sovietų baigėm surusėti, o dabar persimetė prie anglų kalbos, lietuviškai jau viskas nebegerai, net dainuoti jaunimas lietuviškai nuo mažų dienų nebemokomas.
Jei galim – tai kam agituoti?
O jei negalim (kaip istorija rodo) – juo labiau…
Nieko nebus….kol senoji karta neismire. O jaunajai jau smegenys praplauti 🙂