infa.lt

youtube kadras

Visame pasaulyje laboratorijos stengiasi greitai sukurti vakciną nuo koronaviruso. Joms reikia ne tik rasti farmacinį sprendimą, bet ir greitai sukurti masinę gamybą. Augalai ateina į pagalbą: pavyzdžiui, tabakas. Ši rūšis, pasak ekspertų, gali tapti natūraliu biofabriku, gaminančiu antikūnus, tame tarpe ir prieš naująjį koronavirusą.

Tabakas Nicotiana benthamiana: europiniame projekte NEWCOTIANA susibūrė tarptautinė mokslininkų komanda, jų pastangas koordinuoja Augalų molekulinės ir ląstelių biologijos institutas iš ispaniškosios Valensijos.

Mokslininkų užduotis – auginti rūšis, kurios gali tapti molekulinio ūkininkavimo pagrindu, kitaip tariant, užtikrinti baltymų, reikalingų farmacijos pramonei, gamybą.

Pagrindines viltis ekspertai sieja su Australijos tabaku.

Biologas Diego Orzas koordinuoja projektą: „Daugelis vaistų, kuriuos šiandien naudojame, yra augalinės kilmės. Biotechnologijų dėka mes galime pakeisti, redaguoti augalų savybes ir pritaikyti jų galimybes. Norėdami tai padaryti, mes keičiame genomą, pridėdami genetinę medžiagą, kuri neša mums reikalingą informaciją ir paleidžia reikalingų substancijų gamybą“.

Australijos tabakas – senovinis augalas, kuris, pasak ekspertų, Australijos šiaurės vakaruose atsirado prieš beveik 750 tūkstančių metų. Pastebėtina, kad per tą laiką patyręs įvairius aplinkos pokyčius, pats augalas išliko nepakitęs. Jo ypatumas – nepretenzingas ir sugeba greitai daugintis.

Genetinių modifikacijų dėka mokslininkai išmoko iš tabako lapų išgauti antikūnus prieš Ebolos virusą.

Biologė Marta Vazquez sako: „Mes programuojame augalus, duodame jiems nurodymus, kaip pakeisti biologinius parametrus modifikuojant geną. Pavyzdžiui, mes nenorime, kad mūsų tabakas žydėtų, bet norime, kad jis duotų maksimalų biomasės kiekį. To ir siekiame.”

Į tabako lapus įterpti viruso antigenai suteikia impulsą antikūnų gamybai juose. Šis mechanizmas, pasak ekspertų, gali būti būsimos vakcinos nuo Covid-19 pagrindu.

Anot virusologo, projekte dalyvaujančio Johno Inneso centro, šis požiūris turi daug privalumų (maža medžiagų kaina, galimybė greitai pradėti masinę produkcijos gamybą ir apriboti tyrėjų riziką).

„Augalai yra tikri mokslininkų sąjungininkai. Jie suteikia galimybę suaktyvinti virusinius baltymus, nukleorūgštis išvengiant tiesioginio mokslininkų kontakto su virusu, sako George’as Lomonosoff. „Naudodamiesi biotechnologijomis, mes galime sukurti į virusus panašias daleles, vengdami darbo su natūraliu patogenu.“

En parlant d'expression protéique : voici l'expression transitoire chez #Nicotiana benthamiana (tabac) qui se fait par infiltration d agrobactéries qui ont le plasmide d expression de la protéine d intérêt. 48h après, la protéine est produite et on peut récolter les échantillons! pic.twitter.com/5QhjSUP1If

— laBioauLabo (@laBioauLabo) July 30, 2019

Genų modifikacijos dėka Australijos tabakas pradeda gaminti baltymus, panašius į tuos, kurie gaminami žmogaus organizme reaguojant į viruso ataką.

Italijos profesorius Giovanni Giuliani iš Nacionalinės naujųjų technologijų, energetikos ir darnaus vystymosi agentūros (ENEA) primena, kad šiandien vis daugiau ir daugiau įmonių atkreipia dėmesį į šį mechanizmą:

„Šiandien maždaug šimtas laboratorijų pasaulyje dirba kuriant vakciną nuo naujojo koronaviruso. Kai kurios laboratorijos, privačios įmonės už pagrindą ima Australijos tabaką. Mums pavyko sekvenuoti jo genomą; tai leidžia tyrėjams maksimaliai optimizuoti augalo potencialą, suderinti gamybą“.

Norėdami paspartinti kovą su epidemija, mokslininkai visoms įmonėms, kurios dirba su vakcina prieš Covid, pateikė augalo genomo žemėlapį“.