infa.lt

Pramonės įmonių skaitmeninimams ir perorientavimas, naujų investicijų pritraukimas, dirbančiųjų perkvalifikavimas aukštos pridėtinės vertės sritims, biotechnologijos, medicinos paslaugos, atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimas. Tai tik keletas iš Finansų ministerijos siūlomų ilgalaikių investicijų, kurios po pandemijos padėtų atsitiesti šalies ekonomikai ir ilgainiui ją iš esmės pakeistų.

Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, dabartiniai pokyčiai globalioje ekonomikoje, kuomet siekiama trumpinti ir keisti verslo tiekimo grandines, plėsti gyvybės mokslų ir medicinos pramonę bei spartinti perėjimą prie skaitmeninės ir klimatui draugiškos ekonomikos, yra puiki galimybė Lietuvai.

„Turime ja kuo greičiau ir efektyviau pasinaudoti – spartindami jau suplanuotas investicijas ir pritraukdami naujų strategiškai svarbiose srityse. COVID-19 krizės pradžioje skirtų trumpalaikių priemonių neužtenka, būtina ieškoti sprendimų, kaip mūsų šalis gyvens toliau. Kaip atsigaus ir pralenks kitas.

Todėl parengėme ir visuomenei pristatome ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui planą. Jis sudarys sąlygas kokybinei Lietuvos ekonomikos transformacijai, subalansuotam vystymuisi, inovatyvaus, aukštą pridėtinę vertę kuriančio verslo plėtrai. Turime galimybę pakeisti Lietuvos ekonomikos DNR“, – sako finansų ministras V. Šapoka.

Finansų ministerijos plane išskirti 5 prioritetai, į kuriuos siūloma koncentruotis – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. Šioms ilgalaikio poveikio investicijoms iš viso numatoma skirti 6,3 mlrd. eurų, iš kurių beveik 1,8 mlrd. eurų yra naujos investicijos, likusi dalis – paspartintos jau suplanuotos investicijos. Už investicijų įgyvendinimą bus atsakingos ministerijos pagal savo kompetencijų sritis.

Žmogiškasis kapitalas – švietimo sistemos reakcija į rinkos poreikius bei mokslinio potencialo didinimas

Šiuo prioritetu siūloma taikyti inovatyvius ugdymo metodus ir rengti ekonomikai svarbius specialistus, perkvalifikuoti dirbančiuosius ir bedarbius aukštos pridėtinės vertės sritims. Taip pat siūloma skirti daugiau lėšų mokslų ir inovacijų programai „Horizon Europe“ bei moksliniams tyrimams COVID-19 ir SMART srityse.

Tam numatytos tokios priemonės kaip skaitmeninės priemonės ir IT ištekliai nuotolinėms studijoms; tikslinės stipendijos STEM (angl. STEM – science, technology, engineering, maths) ir edukologijos specialybių studentams; profesinio mokymo įstaigų mokinių praktinis mokymas darbo vietoje ir sektoriniame praktinio mokymo centre; skaitmeninių įgūdžių ugdymas tikslinėms grupėms ir kt.

Skaitmeninė ekonomika ir verslas – greitesnis perėjimas skaitmeninės ekonomikos link

Šioje investicijų krypties prioritetai – pramonės skaitmeninimas ir perorientavimas, e.verslo modelių, padėsiančių įmonėms persiorientuoti į elektroninę prekybą ir pristatymą, diegimas, taip pat eksporto rinkų atnaujinimas ir tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas, skaitmeninių paslaugų ir infrastruktūros kūrimas.

Numatytos tokios priemonės kaip paslaugų sektoriaus robotikos procesų automatizavimo ir dirbtinio intelekto sprendimai; investicinės paskatos tiesioginiams užsienio investuotojams; finansinių priemonių, skatinančių įmonių plėtrą, įgyvendinimas; „Sandbox“ vystymas ir plėtra; spartesnis viešojo sektoriaus duomenų atvėrimas; pasirengimas 5G ir eSIM platformų diegimui bei kt.

Inovacijos ir moksliniai tyrimai – inovacijų ekosistemos stiprinimas

Šiuo prioritetu siūloma skatinti verslo inovacijas, stiprinti kompetencijų centrus, didinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, vystyti inovacijų infrastruktūrą, ypatingą dėmesį skiriant gyvybės mokslų ir medicinos paslaugoms bei pramonei.

Tam numatyta tokios priemonės kaip kovai su COVID-19 reikalingų produktų gamybos bei mokslinių tyrimų finansavimas; startuolių akseleravimas; žemės ir maisto ūkio sektoriaus atsparumo didinimas krizių metu ir maisto gamybos grandinių perorientavimas; gyvybės mokslų ir biotechnologijų inkubatorių kūrimas; mokslo ir studijų institucijų įranga ekonomikai svarbiose srityse, skatinant gyvybės mokslus, IRT, Pramonę 4.0 bei FinTech; sveikatos infrastruktūros kūrimas gyvybės mokslų, pažangiųjų klinikinių tyrimų, inovatyvių gydymo metodų, skaitmeninių sveikatos inovacijų ir nuotolinių sveikatos priežiūros paslaugų plėtra bei kt.

Ekonominė infrastruktūra – lėšos infrastruktūrai nukreipiamos šalies ekonomikos potencialui didinti

Šioje investicijų kryptyje siūloma koncentruotis į susisiekimo su tikslinėmis šalimis gerinimą, investicijų pritraukimui svarbios infrastruktūros plėtrai bei verslui reikalingos infrastruktūros šalies viduje gerinimą.

Tam numatyta tokios priemonės kaip skrydžių atstatymas ir oro uostų plėtra; laisvosios ekonominė zonos (LEZ) plėtra; modernaus konferencijų centro (Vilniaus koncertų ir sporto rūmai) sukūrimas; jūrų uosto (įskaitant laivybos kanalo gilinimą) ir vidaus vandens kelių infrastruktūros plėtra; geležinkelių infrastruktūros plėtra ir „Via Baltica“ dinaminio eismo valdymo sistema, išmaniojo drenažo diegimas bei kt.

Klimato kaita ir energetika – tvaraus ekonomikos modelio vystymas

Prioritetais išskiriami didesnis atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI) naudojimas, energijos efektyvumo bei energetikos sektoriaus konkurencingumo didinimas.

Tam numatyta tokios priemonės kaip jūrinio vėjo infrastruktūros plėtra; AEI diegimas namų ūkiuose, privačių juridinių asmenų gamybinės bei visuomeninės, gyvenamosios paskirties statiniuose; šilumos tiekimo tinklų (įskaitant nuotolinį duomenų nuskaitymą) modernizavimas ir plėtra, pastatų renovacija (daugiabučių ir privačių gamybinių bei komercinių pastatų); suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimas kitais energijos šaltiniais; elektros generacija, panaudojant suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) nugaravimus Klaipėdos SGD terminale bei kt.

Finansų ministerijos skaičiavimais, vienas pagal planą investuotas euras ilgalaikėje perspektyvoje atneš 1,88 eurų grąžą ir generuos 11,8 mlrd. EUR vertės BVP nominalia išraiška. Be to, kadangi visas planas orientuotas į aukštą pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas, tai reiškia, kad ilgalaikėje perspektyvoje tokios darbo vietos bus geriau apmokamos.

Ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui planą Finansų ministerija rengė bendradarbiaujant su kitomis ministerijomis, Vyriausybės strateginės analizės centru (STRATA) „Investuok Lietuvoje“. Plane numatyta subalansuota ekonomikos plėtra, išnaudojant ne tik Vilniaus potencialą, bet ir regionus.

Plane bus numatyti priemonių siekiami rezultatai, įgyvendinimo laikotarpiai, skiriamos lėšos bei atsakomybės pagal ministerijas. Finansų ministerija stebės priemonių įgyvendinimą, apie jų pažangą bus nuolat informuojama Vyriausybė ir visuomenė.

Šiuo etapu skelbiame Lietuvos ateities ekonomikos DNR (ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui plano projektą) viešajam aptarimui. Planą galite rasti čia, jo pristatymą – čia.