infa.lt

Mary Altaffer/The Associated Press

COVID-19 pandemijos metu visame pasaulyje padidėjo patikimos informacijos vaidmuo, tačiau atakos prieš žurnalistus tapo dažnesnės, praneša visuomeninės organizacijos.

Pavyzdžiui, UNESCO pranešime gegužės 3 d. vykusios Pasaulinės spaudos laisvės dienos proga pabrėžiama, kad kai kurios valstybių priemonės, kurių imamasi kovojant su pandemija, „riboja žmonių teisę gauti informaciją ir žiniasklaidos galimybes kovoti su melu“.

Tarptautinis spaudos institutas (TSP) užregistravo 162 žiniasklaidos laisvės pažeidimų atvejus, susijusius su COVID-19 pandemija. Tarp žurnalistų teisių pažeidimų buvo pažymėti: sulaikymai, kaltinimai, cenzūra, informacijos prieigos apribojimai, per didelės bausmės už „fake news“, žodiniai išpuoliai ir fizinė agresija.

Organizacija „Žurnalistai be sienų“ užfiksavo daugiau nei šimtą išpuolių prieš 29 šalių žurnalistus, įskaitant išsiuntimą, areštus, tardymus, policijos jėgos naudojimą, pasų konfiskavimą, viešo atsiprašymo reikalavimus ir elektroninių prietaisų konfiskavimą.

Spaudos laisvė yra smarkiai apribota. Žurnalistus, ypač moteris, bandoma nutildyti per politinę, ideologinę ar ekonominę kontrolę, šmeižiančius ar diskredituojančius išpuolius ar priekabiavimą”, – teigia UNESCO generalinė direktorė Odre Azule. – Deja, ypatingos aplinkybės, kurioje mes turime gyventi šiandien, tik dar labiau sustiprina šį spaudimą “.

Karantinas ir sustiprintas sekimas – iššūkis žodžio laisvei

UNESCO pažymi, kad kai kurios ribojančios priemonės, kurių imamasi kovojant su nauja koronavirusine infekcija, yra ypatingas iššūkis žurnalistams.

Žodžio ir spaudos laisvę riboja „fake news“ įstatymai, skirti „kovoti su dezinformacija“. Ataskaitos autoriai mano, kad tokie įstatymai gali būti naudojami politiniais tikslais, nes jie kelia žurnalistams baudžiamosios atsakomybės riziką „už valstybės politikos kritiką ar aptarimą“.

Teisė gauti informaciją taip pat pažeidžiama dėl kai kuriais atvejais sustabdytos teisės reikalauti informacijos iš valstybės institucijų. „Šis faktas tik atkreipia dėmesį į tai, kad vyriausybės turi pateikti kuo daugiau informacijos“, – sakoma pranešime.

UNESCO kelia susirūpinimą karantino įvedimas ir „dažnai neproporcingai“ sustiprintas piliečių judėjimo stebėjimas. „Pasibaigus pandemijai išlieka nuolatinio stebėjimo (ir piktnaudžiavimo šia informacija kitais tikslais) rizika“, – pabrėžia žmogaus teisių aktyvistai.

Ekonominė krizė užklups žiniasklaidą

Balandžio mėn. Tarptautinis valiutos fondas numatė sunkią ekonomikos krizę dėl pandemijos 170 iš 180 šalių įeinančių į organizaciją. Visame pasaulyje šalys jau priėmė biudžeto priemones, kurių bendra suma siekia daugiau nei 8 trilijonus JAV dolerių.

Daugybė žiniasklaidos priemonių pandemijos metu vis labiau rėmėsi elektroniniu formatu. Pirmaujančiuose leidiniuose pastebimas skaitytojų skaičiaus padidėjimas iki 50 proc., Tačiau ekspertai mano, kad žiniasklaidos industrija bus viena labiausiai nukentėjusių nuo krizės.

Pasaulinis žiniasklaidos plėtros forumas pranešė, kad jo dalyvių pajamos iš reklamos sumažėjo iki 70 proc. Ši tendencija pastebima visame pasaulyje, tačiau ypač pastebima besivystančiose šalyse, taip pat vietos ir regioninės žiniasklaidos veikloje.

Daugelio žiniasklaidos kompanijų prarastos pajamos tapo priežastimi atleisti iš darbo ir sumažinti atlyginimus viso pasaulio žiniasklaidos organizacijose, pabrėžia UNESCO. „Nepaisant spartėjančio perėjimo prie skaitmeninio formato, pajamos iš reklamos, nuo kurių priklauso daugybė leidinių, mažėja, kartais labai staigiai”, – teigė Azule. „Ilgainiui laikraščiai gali būti priversti mažinti arba nutraukti savo veiklą, panaikindami įvairioms bendruomenėms galimybę pažinti kitokį požiūrį į pasaulį.”.

Tuo tarpu kokybiškos žurnalistikos svarba pandemijos metu auga, sakė ji.

„Ji (nepriklausoma žurnalistika) kiekvienam asmeniui suteikia priemonių kovoti su liga, padeda jam išmokti teisingų įpročių.

Štai kodėl mūsų organizacija, kaip ir visa Jungtinių Tautų sistema, kovoja su vadinamąja „infodemija“, gandais ir dezinformacija, kuri pagilina pandemiją ir kelia pavojų žmonių gyvybėms“, – sakė Odre Azule.