infa.lt

Jeigu jūs esate žmogus – turinio kūrėjas, ir norite iš to pragyventi – jums teks atmesti dalį savęs, nuslėpti giliai, kad tai neprasiveržtų į paviršių ir netaptų prieinama plačiajai visuomenei. Ir net, jei norėsite tai daryti už dyką – vis tiek teks elgtis taip pat.

Kodėl?

Todėl, kad žmogus kalbantis apie tai, kas yra, apie tai, ką jis mato, kaip supranta ir priima – šiame pasaulyje yra pavojingas, jis laikomas marginalu, keliančiu pavojų dabartinei pasaulio sandarai. Drumsčiantis ramybę sistemos sraigteliams, tikintiems, kad sistema dirba jų labui. Nes mato pasaulį kitokį, nei jis vertinamas visuomenėje.

Todėl tuo metu, kai jis tik tampa bent truputį žinomas, pradeda gauti kažkokias pajamas iš dalijimosi savo įžvalgomis, iš savo kūrybos ar savo idėjų – jis imamas spausti tiesiog materialiai. Kad kalbėtų tai, kas reikia arba nekalbėtų visiškai.

Ir tą padaryti šiandien labai lengva, turint omenyje, kad visi dalijimosi turiniu resursai praktiškai yra nemokami, patogūs naudoti r labai patogūs platinti žinią apie save, tačiau tuo pačiu yra ne autorių nuosavybė.

Turiu omenyje socialinius tinklus – Twitter, Facebook, Instagram ir vaizdo įrašų prieglobos portalą YouTube, valdomą Google.

Tai labai patogios dalijimosi turiniu platformos ir tuo pačiu labai kietai cenzūruojamos. Kiekviena iš aukščiau paminėtų platformų turi nuosavas taisykles, kurias gali keisti kada užsimaniusios, todėl tas turinys, kuris kažkada buvo legalus, praėjus tam tikram laikui gali tapti/būti laikomas nepriimtinu ir šalintinu.

Ir maža to, – jis gali būti jūsų paskyros blokavimo priežastimi šiandien, nors tada, kai jūs jį talpinote – jis nebuvo laikomas kažkuo išskirtiniu.

Daugelis iš Facebook patirties žino, kad juodaodis afroamerikietis įvardintas Facebook tinkle vienu lietuvišku žodžiu „negras“, pilnai legaliu mūsų šalyje – gali tapti ilgo blokavimo priežastimi. O jei paskyros valdytojas buvo paminėjęs žodį „pederastas“ ar kažką dar, kas susiję su lytiniu iškrypimu – jis rizikuoja tapti ilgalaikiu „nesančiu“ diskusijose, kaip šiurkščiai pažeidęs bendruomenės standartus. Temos rasiniais klausimais lygiai tokios pat slidžios, nes preziumuoja baną. Todėl laisva sava kalba kalbėti jau pavojinga. Net ir žodžio laisvės sąlygomis.

Bet ką aš čia – tas visiems seniai žinoma.

Eikime toliau:

Reikia pastebėti, kad tų draudžiamų minėti ar net svarstyti „bendruomenės standartų“ sąrašas pastaruoju metu gerokai išsiplėtė, ir žmogui, rašančiam, kalbančiam apie visuomenės aktualijas jau nebeišeina kalbėti atvirai apie viską ką mato, nors gyvename „žodžio laisvės“ valstybių bloke. Bent jau propaguojančiame žodžio laisvę ir laikančiam ją viena iš pagrindinių savo vertybių.

Nes į tą draudžiamą reikšti kitokią nei oficiali nuomonė „standartų sąrašą“ pateko tokios šiandien aktualios temos kaip Vakcinacija, 5G ryšys, Covid-19, LGBTQ+ normalumas, temos rasiniais klausimais, klimato atšilimas ir tai, kuo šiandien gyvena pasaulis, ir ko aš dar nepaminėjau.

Bet net ir tų temų, kurias paminėjau, pilnai pakanka, kad bet kuris turinio autorius, turintis paskyras aukščiau minėtuose socialiniuose tinkluose ir resursuose, ir pradėjęs plačiai dėstyti savo mintis, net ir remdamasis grynai moksline, tačiau nepopuliaria oficialiai pozicija (t. y. nepalaikoma socialinių tinklų administracijos) – būtų atjungtas nuo savo sklaidos ir finansavimo šaltinių, jeigu tokius jau buvo susikūręs (pvz Patreon tinkle, Youtube, Facebook ar kituose), kaip pažeidęs bendruomenės standartus. Pradžioj trumpam (pvz mėnesiui ar trims), o vėliau ir visam laikui.

Mes galime prisiminti vieną lietuvį muzikantą didžėjų (Ten Walls), atvirai pasisakiusį apie tai, ką mano apie homoseksualus „kaip kitą veislę” – po ko jis buvo pasmerktas visame pasaulyje, jam buvo uždarytos užsienio klubų durys, su juo bendradarbiauti atsisakė garsūs festivaliai.

Jam teko taip pat viešai, kaip ir paskelbė savo pirmąją nuomonę, atsiprašyt ir pasakyt, jog jis ne tą turėjo galvoje ir, jog jis labai atsiprašo tų, kuriuos įžeidė jo pasisakymas.

Ir tą jį privertė padaryti tik tai, kad jo pragyvenimo šaltinis buvo resursai, valdomi tų, kurių jis vėliau atsiprašinėjo. Jo kuriamas turinys be tų platinimo resursų buvo mažai ko vertas.

Tiesa, tas atsiprašymas mažai ką jam davė, nes jis taip ir nesugebėjo perlaužti savęs ir pasakyti vardan karjeros tai, ko reikia. Lietuvių homoseksualai paskelbė, jog jų neįtikino tas atsiprašymas.

Ne taip seniai matėme panašią (dalinai) istoriją su Youtube tinklaraštininku Vadimu Zizu, kuris vieną dieną pakiliai skelbė sensacingą žinią savo nemažai 56 tūkst prenumeratorių auditorijai, o po poros dienų atsiprašinėjo, skaitydamas tekstą prie kameros, skelbiantį, kad jis buvo suklaidintas, nepatikrino informacijos ir todėl labai atsiprašo bei paneigia viską, ką sakė tada.

Aš nežinau, kas jam surašė tą tekstą su reikalavimu jį paskelbti, bet galiu daryti prielaidą, jog tą jis sugalvojo ne pats ir padarė tai ne savo noru – tiesiog reikalas tame, kad šis youtube kanalas – tai jo pajamų šaltinis, kurį kontroliuoja ne jis. Jis tik turinio autorius, turintis prisilaikyti platformos šeimininkų ir/ar jų administratorių reikalavimų.

Zizą paminėjau tik kaip vieną iš pavyzdžių, kurių žinau ne vieną, bet neapsistosiu ties jais, nes pagrindinė tema yra – kaip apsaugoti savo pajamas ir originalų turinį, kad autoriai nebūtų priversti šokti pagal svetimų taisyklių, nesusijusių su Lietuvos įstatymų reikalavimais, dūdelę.

Kodėl apie tai rašau?

Todėl kad visos aukščiau minėtos socialinius tinklus ir kitus resursus valdančios kompanijos jau yra paskelbusios apie šiandien aktualių temų cenzūrą, kaip jos paaiškino, dėl rūpesčio užtikrinti patikimą informaciją žmonėms iš patikimų šaltinių.

Tą patį paskelbė ir Europos Komisija savo puslapyje, rekomendavusi „patikimą informaciją apie CPVID-19 iš patikimų oficialių šaltinių“. Nuo kada oficialūs šaltiniai tapo „patikimais“? – Nuo tada, kai tapo įmanoma kontroliuoti interneto turinį jį išcenzūruojant, – vienai informacijai pridedant „patikimos“ etiketę, o kitai – „nepriklausomų faktų tikrintojų“ uždėtą „Fake news“ etiketę.

Tie „nepriklausomi faktų tikrintojai“ gauna gan nemažas pajamas iš užsienio subjektų, suinteresuotų, kad mes gautume tik „patikimą turinį“. Šiemet 15min apie tai paskelbė laisva valia. Todėl vadinti juos nepriklausomais – gali tik jie patys ir jų „patronai“. Jau vien ką sako komentarų cenzūra jų valdomuose tinklapiuose po jų „demaskuojančiais straipsniais”.

Viskas, kas neatitinka „patikimo turinio“ sąvokos – bus sustiprintai cenzūruojama. Ypač tai šiandien tinka kalbant apie tris pagrindines temas – COVID-19, vakciną nuo koronaviruso, 5G ryšio tinklus. Ir cenzūruojama visomis prieinamomis priemonėmis. Finansinėmis, paskelbiant „Fake news“ ar tiesiog užblokuojant patį turinį, jei jis yra ne jūsų valdomoje platformoje.

Prisimenu prof. emerito Jono Grigo pasisakymą spaudos konferencijos Seime metu 5G klausimu. Tie, kam įdomu, galite jį pažiūrėti, o po to pasiskaityti, ką iš jo kalbos bando paneigti didieji Lietuvos portalai. Nesu šios srities specialistas, todėl labiau pasitikiu tuo, ką sako savo srities specialistai, nei aktualijų žurnalistai.

Nežiūrint į tai, kad kalba mokslininkas ir šios srities profesionalas, profesoriaus Jono Grigo informacija visur bandoma išcenzūruoti, kaip neverta dėmesio ir klaidinanti, iškeliant į diskusijų centrą neesmines detales kaip melą ar klaidą, tačiau nutylint pačią esmę – kiek gi iš tikrųjų gali kenkti nejonizuojanti radijo spinduliuotė.

Į tai atsakymas tik vienas – nėra jokių įrodymų, kad kenktų. Nes niekas iš tą teigiančių įrodymų net neieškojo, tačiau profesorius teigia, jog įrodymai, kad kenkia – yra. Ir pasakoja apie juos.

Tad, jei žiniasklaida jau kvestionuoja mokslininkų nuomonę, pagrįstą realia patirtimi, tyrimais ir žiniomis – visų kitų autorių teikiama oficialaus apmokėto naratyvo neatitinkanti ar jam prieštaraujanti informacija, – yra garantuota „Fake news“. Esant reikalui.

Reikia pastebėti, jog „laisvo žodžio cenzoriaus” etiketę Facebook iš dalies sėkmingai perdavė „faktų tikrintojams” nacionalinėse šalyse, su visais iš to išplaukiančiais „privalumais”.  Dabar dalis skleidžiamos informacijos autorių savo strėles nukreipė į juos. Lietuvoje tai – Delfi ir 15min, kurios vadindamos save žiniasklaidos priemonėmis tuo pačiu atlieka ir žiniasklaidos ir fizinių asmenų cenzūros vaidmenį, savo vienašališku verdiktu užblokuodamos jų turinio rodymą Facebook tinkle. Ar šias priemones po to galima vadinti žiniasklaida? Klausimas atviras.

Todėl, jei jūs originalaus turinio autorius, turintis savo laisvas pažiūras ir manymą, jog kiekvienas žmogus turi teisę išsakyti savo matymą apie tai, kas yra teisinga, o kas ne, kad karalius „yra nuogas“, ir, kas svarbiausia – jei jūsų matymas neatitinka oficialios šalyje ir socialiniuose tinkluose tvyrančios visuomenės vystymosi tendencijos – jūs turėtumėte pasirūpinti savo finansiniu ir savo turinio saugumu dar iki tol, kol jūsų neužgriuvo dilema, priversianti arba nusilenkti šiai sistemai, arba prarasti pajamas ir, galbūt, jei užteks stiprybės, pradėti viską iš naujo.

Pavyzdys – jeigu jūs turite savo tinklaraštį – jūs jau pusiau nepriklausomas, nes jūsų turinys gali būti iš jo pašalintas tik remiantis Lietuvos įstatymais, o ne užsienio „bendruomenių standartais“ ar „nepriklausomų faktų tikrintojų” vertinimais, kurie dažnai prieštarauja Lietuvos įstatymams apie žiniasklaidos cenzūrą.

Jeigu jūs finansinę paramą sau renkate ne tik, pvz Patreon resurso pagalba, o ir tiesiogiai į savo banko sąskaitą (bet kuriuo atveju mokėti mokesčius teks) – jūs, kurdami lietuvišką turinį turite galimybę apsaugoti bent tą dalį pajamų, kurias gaunate į lietuvišką sąskaitą.

Kurdami turinį užsieniečiams – diversifikuokite paramos rinkimą, sukurdami papildomai PayPal sąskaitą (neskaitant Patreon). Nes Patreon kartais turi madą užblokuoti jūsų profilį kartu su jūsų gauta parama.

PayPal sąskaita, papildomai, apsaugo jus nuo lėšų nusavinimo Lietuvos antstolių ar Sodros rankomis, nepaliekant jums nė cento pragyvenimui, jei kartais užgriūtų kokie netikėti finansiniai kataklizmai. Iš kitos pusės, kilus bet kokiam įtarimui, sąskaita gali būti kuriam laikui užblokuota pačios PayPal aiškinantis piniginės paramos šaltinius.

Jei jūs kuriate vaizdinį turinį – turiu nuliūdinti – šiandienėmis sąlygoms jums pilnai apsisaugoti nepavyks. Jums gali užblokuoti ne tik finansinius šaltinius, bet ir jūsų paskyrą apskritai. Turiu omenyje YouTube, kur viskas valdoma Google kompanijos.

Tačiau yra galimybė turinį talpinti kituose vaizdo įrašų prieglobos portaluose (ne amerikiečių), o demonstruoti savo tinklaraštyje.

Čia Lietuvoje yra niša – kurti lietuviško turinio vaizdo įrašų prieglobą kartu su reklamos paslauga. Tiesa, sudėtinga iškart pasakyti kiek ji turi galimybių atsipirkti, o jei turi – tai per kiek laiko tai įvyks, tačiau tai suteiks bent kažkokią nepriklausomybės galimybę.

Kitu atveju visi turi galimybę laisvai reikštis „Laisvės TV“ stiliumi ir kryptimi, tik bėda – niša jau užimta, o ir resursai ne tie, kad būtų galima su jais konkuruoti.

Tad, pirmiausias nepriklausomų autorių uždavinys – susikurti savo tinklaraštį ar pasinaudoti jau sukurtais draugiškos komandos. Tuo padėtumėt vieni kitiems kalbant apie tinklapio lankomumą.

Sekantis dalykas – susikurti tris paramos kanalus, neskaitant numatytojo – Patreon, PayPal, ir vieną lietuvišką.

Ir žinoma, pagrindinis – mokytis Ezopo kalbos, nes šiomis žodžio laisvės sąlygomis, vardan mūsų visų gerovės, pačios žodžio laisvės pasaulyje tampa vis mažiau.

Nors jos sargų ir gynėjų skaičius – vis auga.