infa.lt

aayurveda.ca

Remdamasis paskutiniais neurologijos mokslų tyrimais, amerikiečių gerontologas daktaras Gene Cohen, Džordžo Vašingtono Universiteto (JAV) medicinos centro direktorius tvirtina, jog pagyvenusio žmogaus smegenys labiau plastiškos, nei yra priima manyti. Gyvenimo eigoje mūsų smegenys koduoja mintis ir prisiminimus, formuodamos naujas neuronų jungtis. Be to, labiau integruota tampa kairiojo ir dešiniojo pusrutulių tarpusavio sąveika, kas išplečia mūsų kūrybines galimybes.

Ne tokios greitos, kaip jaunystėje, pagyvenusio sveiko žmogaus smegenys pranašesnės lankstumu. Galbūt todėl, būtent brandaus amžiaus žmonės daro tikslesnes išvadas ir priima išmintingus sprendimus. Be to, buvo nustatyta, jog su amžiumi mūsų smegenys ramiau reaguoja į neigiamas emocijas.

Pilna jėga smegenys pradeda dirbti 60-80 metų amžiaus. Intelektinio aktyvumo pikas žmogui ateina esant apytiksliai 70 metų amžiaus, kai smegenys pradeda dirbti pilna jėga. Su amžiumi galvos smegenyse padidėja mielino kiekis – medžiagos, kuri padeda signalui greičiau sklisti tarp neuronų. Dėka to bendras intelektinis smegenų pajėgumas padidėja daug kartų lyginant su vidutiniais rodikliais. O mielino gamybos aktyvumo pikas vyksta maždaug 60-80 metų amžiaus tarpe.

Jeigu iki 60 metų tarp dviejų galvos smegenų pusrutulių egzistuoja griežtas funkcijų pasiskirstymas, tai po 60 metų žmogus gali panaudoti abi smegenų dalis vienu metu. Tai leidžia spręsti gerokai labiau sudėtingas užduotis.

Mokslininkai atrinko įvairių amžiaus grupių savanorius ir paprašė jų atsakyti į eilės testų įvairaus sudėtingumo klausimus. Pasirodė, jog vyresnės amžiaus grupės žmonės (60-75 metų) kur kas paprasčiau ir greičiau sprendžia pačias sudėtingiausias užduotis. Jaunesni eksperimento dalyviai, kritinėse situacijose, spręsdami sudėtingas užduotis, bandė rasti atsakymus svarstydami visus įmanomus variantus, kas, galų gale privesdavo link sumaišties.

Tuo tarpu tie, kam buvo virš 60, su stebėtinu tikslumu išrinkdavo du-tris alternatyvius variantus atvesdavusius juos prie vienintelio teisingo sprendimo.

Profesorius M. Uri iš Monrealio Universiteto mano, jog „pagyvenusio žmogaus smegenys pasirenka mažiau energijos sąnaudų reikalaujantį kelią, pašalindamos nereikalingus ir palikdamos tik teisingus užduoties sprendimo variantus“.
Lygiagrečiai su tuo pasireiškia ir pagyvenusių žmonių gyvenimiška patirtis, įgyta viso gyvenimo eigoje.Jie mažiau linkę pasimesti dėl neįprastos ar emocinės informacijos, nei jaunimas. Kaip pareiškė Kalifornijos Universiteto profesorius Dilip Jeste, „žmogaus, už kurio pečių dešimtmečiai pragyvento gyvenimo, smegenys, mažiau impulsyvios ir labiau racionalios“.

Būtent tai mes ir vadiname išmintimi – žinių ir pasąmoningos patirties mišinį, suteikiantį galimybę priimti greitus ir vienintelius teisingus sprendimus.

Smegenų darbo ypatumai esant vidutiniame amžiuje (60-70 metų):

– galvos smegenų neuronai ne apmiršta (buvo manoma iki 30%), o gali pradingti ryšiai tarp jų tuo atveju, jei žmogus neužsiima rimtu protiniu darbu;
– su amžiumi galvos smegenyse padidėja mielino kiekis, ir pasiekia maksimumą po 60 metų amžiaus. Tai iššaukia signalų praeinamumo tarp neuronų pagreitėjimą, ir intelektualioji galia išauga dešimtis kartų;
– išsiblaškymas ir užmaršumas – mokestis už informacijos perviršį „operatyvioje atmintyje“;
– vidutinio amžiaus žmogus tampa labiau atsparus stresams, ir gali labiau efektyviai dirbti stiprių emocinių apkrovų sąlygomis;
– nuo 60 metų žmogus spręsdamas problemas naudoja ne vieną, kaip jauni žmonės, o abu pusrutulius (smegenų ambidekstrija);
– vidutiniame amžiuje gerokai išlavėja intuicija;
– kognityvinių funkcijų pikas randasi 60-70 metų amžiaus intervale;
– esant sveikam gyvenimo būdui intelektuali „galia“ nekrinta su amžiumi, o tik išauga, pasiekdama piką būnant 80, o kartais ir 90 metų amžiaus.

Dr. Gene Cohe knyga “The Mature Mind”, New York, (2005)