infa.lt

Gyvūnai, kurie galėtų kalbėti

Gyvūnai, kurie galėtų kalbėti

27 gruodžio
08:08 2015

russian7.ru

Kokios perspektyvos atsivertų žmonijai, jei mes surastume „bendrą kalbą“ su gyvūnijos pasauliu. Mokslininkai tvirtina, jog nieko neįmanomo nėra. Kai kurie mūsų jaunesnieji broliai yra pasiruošę prabilti.

Šimpanzė

Pirmieji kandidatai galintys įsisavinti kalbą – žmogbeždžionės: gorilos ir šimpanzės.

Nuskenavus jų smegenis magnetinio rezonanso nuotraukoje mokslininkai pastebėjo, jog smegenų sritys, atsakingos už kalbą pas šiuos primatus panašios į žmogaus. Taip pat jie pasirodė pakankamai gabūs mokantis kalbos.

Pirmoje XX amžiaus pusėje Kelagų šeimoje Amerikoje gyveno šimpanzė vardu Gua, kuri būdama 8 mėnesių suprato 95 žodžius ir frazes, panašiai tiek, kiek ir jų sūnus Donaldas, kuris buvo trimis mėnesiais vyresnis.

Kita šimpanzė vardu Eli reaguodavo į šnekamąją kalbą, atsakydavo į ją sutartiniais ženklais. Tolimesni eksperimentai, vykdomi su beždžionėmis, patvirtino, jog šie gyvūnai gali suformuoti ryšį tarp garsų ir vaizdinių signalų.

Bandymai parodė, jog beždžionės ne tik gali suprasti kalbą, bet ir sąmoningai valdyti savo garsinius signalus. Vieno eksperimento metu makakos turėjo „loti“ įjungus žalią šviesą ir „burkuoti“ degant raudonai. Jos puikiai atliko šią užduotį. Kitas orangutangas išmoko skleisti tris skirtingus garsus, kad gautų maisto, vandens arba galimybę pabendrauti su šeimininku.

Bendrai paėmus, mokslininkai padarė išvadą, jog po specialių treniruočių tie gyvūnai gali patys kontroliuoti savo skleidžiamus garsus, tačiau greičiausiai tai mėgdžiojimas, jis netinka bendravimui. Kitas reikalas – gestų kalba. Beždžionės pasirodė besančios gabiomis mokinantis kurčiųjų kalbos, kurioje žodžiai pateikiami pirštų ir rankų gestais. Galu gale, natūralioje aplinkoje jos dažnai bendrauja būtent gestais.

Delfinai

delfinas

Delfinai laikomi vienais protingiausių žinduolių. Jų smegenų apimtis tokia didelė, jog mokslininkai ne karta darė prielaidas, kad jie turi savo kalbą. Pasak vienos versijos, delfinai sugeba vieni kitus vadinti vardais. Dar daugiau, jie sau gali tuos vardus sugalvoti ir jai prisistatyti susipažįstant, skleisdami eilę švilpiančių garsų. Apie tai ne kartą yra paskelbę biologai.

Mokslininkai Stefani King (Stephanie King) ir Vincentas Dženikas (Vincent Janik) iš Šv. Endriaus (St. Andrews) Universiteto atliko eksperimentą, kuriame transliuodavo iš anksto įrašytus „švilpesius-parašus“, būdingus būtent delfinams. Dauguma delfinų, išgirdę „savo vardus“, atsisukdavo. O įsiklausius į delfinų pokalbius, mokslininkai iš Šiaurės Karolinos Universiteto pastebėjo, jog du delfinai kalba apie trečiąjį, vadindami jį vardu. Tiesa, nežiūrint į protinius delfinų sugebėjimus, bandymai su jais surasti „bendrą kalbą“ kol kas baigdavosi nesėkme. Vieno eksperimento metu delfiną izoliavo dešimčiai dienų viename baseine su mergina trenere Margarita Hou (Margaret Howe) . Per tą laiką jis išmoko kelių komandų anglų kalba ir netgi išmoko pamėgdžioti anglų kalbą, tačiau dialogui nebuvo pasiruošęs – viskas užsibaigė agresija „sugyventinės“ atžvilgiu.

Papūgos

Priešingai paplitusiai nuomonei, papūgos gali ne tik mėgdžioti. Jos gali suprasti išgirstų arba savo ištariamų žodžių reikšmę ir apskritai demonstruoja nuostabius gebėjimus mokantis kalbos.

Apie tai paskelbė „Physicians Committee for Responsible Medicine» vyriausiasis mokslo darbuotojas Džonatanas Balkombe (Jonathan Balcombe). Pasak jo, mokymui užtenka įprastų „treniruočių namų sąlygomis“. Bet kokia tema bendravimui su žmogumi visada tampa „maistas“.

Tiesa, žinoma nemažai atvejų, kai papūgos parodydavo absoliučiai fenomenalius sugebėjimus bendraujant su žmogumi. Dėl savo eksperimentų su Afrikos pilkąja papūga išgarsėjusi daktarė Airin Peperberg (Irene Pepperberg) išmokė savo augintinę 150 anglų kalbos žodžių, kuriuos ji galėjo atitinkamai sudėlioti pagal anglų kalbos gramatiką.

Dar daugiau, ji suprasdavo klausimus ir teisingai į juos atsakydavo. Ji galėjo nurodyti tikslų skaičių žalių kubelių, kurie ant padėklo buvo sumaišyti su mėlynomis figūromis. Kalba, kad prieš mirtį 2007 m., būdama 31 metų, stebinčiai ją laborantei pasakė: „You be good. I love you. See you tomorrow“ (Būk gera. Aš tave myliu. Susitiksime rytoj).

Varnai

 

Neatsilieka nuo savo paukščių brolių ir kai kurie varniniai, ypač juodasis varnas ir jo artimiausi giminaičiai – varna ir kovarnis, kurių intelektas sulyginamas su žmogbeždžionių. Kaip tos, jie gali sukurti primityvius „darbo įrankius“, kuriuos panaudoję netgi pasiimdavo su savimi, ir turi didelius gabumus kalbai. Priešingai nei šimpanzės, kurioms geriau sekasi su gestų kalba, varnai puikiai kalba – mėgdžiojimas jų stiprioji pusė.

Jie praktiškai tiksliai sąmoningai atkuria ne tik žodžius, tačiau ir kalbančiojo balsą, pavyzdžiui, savo šeimininko. Žinomas atvejis su žymiu varnu Taueriu, kuris tam, jog atsikratytų nusibodusio turistų dėmesio, parodijuodavo šuns lojimą, ir, kai nelauktas svečias nusisukdavo žvilgsniu ieškodamas iš kažkur muziejaus teritorijoje atsiradusio šuns, greitai pabėgdavo kuo toliau.

Šiandien mokslininkai stengiasi išsiaiškinti karksėjimo plonybes, – sąmoningą bendravimą. Tyrėjai pripažįsta, jog varnai turi netgi regioninius dialektus. O jeigu egzistuoja dialektai, vadinasi, kalba eina ne apie primityvius garsus, o apie kalbą.

Drambliai

drambliai

nuotrauka: http://www.elephantnaturepark.org/

Kartą Aristotelis yra pasakęs: „Dramblys – gyvūnas, kuris savo sąmoju ir intelektu lenkia visus kitus gyvūnus“. Šiandien tą visiškai patvirtina moksliniai bandymai. Drambliai turi puikią atmintį, jie sugeba keršyti. Jiems nesvetimas menas – žinoma ketverių metų dramblio Sudo iš Tailando istorija, kuris publikos džiaugsmui piešė savo autoportretą. Kaip parodė neseniai atlikti tyrimai, kalba taip pat yra jų stiprioji pusė.

2/3 dramblių bendravimo vyksta infragarsu, negirdimu žmogaus ausiai. Todėl mokslininkai tiesiog negirdėjo „jų balsų“ ir ilgą laiką dramblių kalba buvo žmogui paslaptis. Ją atrado Kristianas Herbstas (Christian Herbst) iš Vienos universiteto, atlikdamas eilę tyrimų su mirusios dramblio patelės gerklomis. Rezultatai parodė, jog bendraudami drambliai, kaip ir žmogus, naudoja balso stygas.

Dramblių kalbos „žodyno atsarga“ pasirodė gan turtinga – mokslininkai užfiksavo apie 470 skirtingų stabilių signalų, kuriuos naudoja drambliai. Signalų pagalba jie gali susisiekti tarpusavyje būdami toli vienas nuo kito, įspėti apie pavojų, pranešti apie gimdymą, naudoti skirtingus kreipinius į savo bandos narius, priklausomai nuo jų hierarchinės padėties.

Drambliai pasirodė besą gabūs mokantis žmogaus kalbos. Dramblys vardu Košik, gyvenantis Azijoje, išmoko imituoti žmogaus kalbą, o tiksliai, penkis žodžius: annyong (labas), anja (sėdėti), aniya (ne), nuo (gulėti) ir choah (gerai). Ir jis ne tai, kad negalvodamas juos kartoja, o, pasak stebėtojų, supranta jų reikšmę, nes tai arba komandos, kurias jis vykdo, arba skatinantys ar nepritariantys žodžiai.

parengė: Edita Sabaitė

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Ar manote, kad karantinas bus atšauktas iki rinkimų spalio mėnesį?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas
Pasidalinkite su savo draugais
Sveiki, verta dėmesio: *Gyvūnai, kurie galėtų kalbėti* - nuoroda: https://infa.lt/4432/gyvunai-kurie-galetu-kalbeti/