infa.lt

Anksčiau aš galvojau, jog žmogus gali būti bet kokiu: nors vagiu, nors chamu, nors melagiu. Reiškia taip susiklostė jo gyvenimas šeimoje, taip išauklėjo tėvai, arba dvasiai reikėjo praeiti būtent tokių pamokų kelią.

Aš ir dabar tai suprantu taip pat, tačiau apie save noriu turėti kitokio mąstymo žmonių ratą, visiškai kitokio. Tokių žmonių, kuriems garbė, duotas žodis, sąžinė, ištikimybė, orumas – turi didžiausią svarbą.

Turbūt, dėl didelio užimtumo buityje, moterys retai susimąsto apie šias, požiūrio į save ir gyvenimą, kategorijas. Tiksliau, priimta manyti, kad moteriškumo atžvilgiu jos neturi jokios įtakos, todėl ir neverta dirbti ties savybėmis, kurios nevysto moteriškumo, nepadeda susirasti vyro ir ištekėti, ir, panašu, tik trukdo savirealizuotis išoriniame pasaulyje. Tai klaidingas manymas. Bet kurie santykiai gali būti ilgalaikiai ir kokybiški tik vienu vieninteliu atveju: jeigu žmonių vertybės sutampa.

Man didelius nuogąstavimus kelia vyras, kuris negali paaiškinti, ką jam reiškia garbė ir sugebėjimas laikytis duoto žodžio. Jeigu sąžinę jis apibūdina kaip „aš stengiuosi nemeluoti, maksimum – tiesiog patylėsiu“, tai kaip asmenybė jis atspindi liūdną paveikslą. Sąžinė – tai tikrai kažkas daugiau. Jeigu žmogus negali savarankiškai pats sau nustatyti dorovinių kategorijų, kontroliuoti savęs, vertinti savo elgesį, tai yra labai liūdna.

Psichologai gali paaiškinti bet kokį žmogaus elgesį. Žiūrint iš to požiūrio taško, kaip visada surasti sau pateisinimą, tai labai patogus mokslas, kurio pagalba galima nuneigti visų dorovinių kategorijų įtaką, reikalingumą ir net būtinumą asmenybės vystymuisi. – Žmogus kolekcionuoja begalę seksualinių kontaktų, manipuliuoja, vengia atsakomybės? – „Reiškia jis „neišmylėtas“ vaikas, pas jį sutrikusi prisirišimo funkcija dėl traumuojančių santykių su motina ir dar daug viso kito“.

Tačiau, jei tu išaugai, tapai suaugusiu, auklėk save pats. Užsiimk saviaukla! Ieškok asmeninės savivokos! Visada galima surasti pateisinimą skausmui, kurį tu teiki kitiems žmonėms, tačiau dažniausiai tu matai ką darai, na, nors pagal atsakomąją kitų reakciją supranti. Jeigu tavo smegenys sveikos (be organinių pažeidimu vaikystėje), tu turi sugebėti analizuoti.

Net, jeigu nesuprantama jėga stumia tave pavogti ar pasinaudoti kito žmogaus kūnu vienam kartui, tu sugebi suprasti, pamatyti ir pajausti, kad darai kitam blogai. Ir tu matai! Tačiau beveliji užkišti šias abejones į tolimą sąmonės kamputį ir pateisinti save.

Jeigu žmogui vadovauja žemesnio lygmens vertybės: pinigai bet kokia kaina, malonumai bet kokia kaina, savo įnorių tenkinimas, jis tampa purvinu, žemo lygio sutvėrimu.

Kalbant psichologų kalba, gyvulys „Jis“ ima viršų prieš „Aš“, visiškai nesant „Virš-aš“.

„Aš“ suvokia ir tenkina nesuvoktus „Jis“ norus ir poreikius, „Virš-aš“ normų ir įstatymų pagalba.

Esant visoms trims sudedamosioms – „Jis“, „Aš“ ir „Virš-aš“ – žmogaus psichikoje, daro jį pilnutinai suformuota asmenybe. Priešingu atveju gaunasi surogatas, nebaigtas žmogus. Su tokiu neįmanoma sukurti nieko pilnaverčio.

Nei protas, nei intelektas, nei išsilavinimas patys savaime neįtvirtina ir nenustato aukšto lygmens vertybių. Šios vertybės formuojasi iš vidinio skaistumo ir pilnatvės, iš pastovaus darbo su savimi. Jos daro ne paprastai gyvu sutvėrimu, o Žmogumi. Tik aukštojo lygmens vertybės: pagarba, savigarba, valios ir dvasios jėga, orumas, sąžinė ir t.t. – sukuria aukštas dvasios vibracijas ir paverčia žmogų švariu ir šviesiu.

Tokiems žmonėms negalima gyventi, draugauti, dirbti su purvinais personažais. Nes anie jų niekada nesupras. Juos neišvengiamai bus stengiamasi palaužti ir sunaikinti. Nesąmoningumas daugybę kartų galingesnis ir stipresnis už virš-sąmoningumą.

Rinkitės sau žmones jūsų išpažįstamų vertybių lygmens, ir tebūnie su jumis laimė!

Lilija Achremčik