infa.lt

Vigilijus Jukna. Žemės ūkis: atpirkimo ožys ar ekonomikos garvežys?

06 balandžio
08:25 2020
Vigilijus Jukna

darbopartija.lt nuotr.

Pastarosiomis savaitėmis pagrindinė tema – COVID-19 virusas, kuris plinta nepaisydamas sienų. Be abejo, dabar visi koncentruojamės į sveikatą ir savo bei artimųjų, ypač vyresnio amžiaus, gyvybių išsaugojimą. Paskelbus apie karantiną staiga viskas sulėtėjo, ištuštėjo gatvės, užsidarė kavinės, restoranai kitos laisvalaikio praleidimui skirtos vietos. Kartu su šiuo sąstingiu lėtėja ir ekonomika.

Nors visos šalys skiria daug dėmesio ekonomikai, ji vis dėlto lėtėja ir šito proceso niekas nesustabdys. Belieka tik susitelkti ir dirbti visiems kartu.

Dėl plintančio koronaviruso pasaulio maisto pramonė jau pajuto jo neigiamą ekonominį poveikį – nors prekių judėjimo neapribojo nė viena šalis, dėl mirtinos ligos trūkinėja pasaulio šalių prekybiniai ryšiai, stringa krovinių gabenimas, šalys izoliuojasi. Pasienyje atsirado eilės. Laisvas judėjimas visuomet buvo didžiausia ES vertybe – dabar tai tapo grėsme, tad kiekviena valstybė imasi drastiškų veiksmų. Verslininkai stebėdami šią situaciją nėra linkę rizikuoti, tad mažina apimtis, atšaukia užsakymus.

Mūsų žemės ūkis jau pajuto pirmuosius signalus, pieno ir mėsos supirkimo kainos krenta. O mes jau puikiai žinome, kad didžiausius smūgius pajaus žemdirbiai, ypač pieno ir mėsos sektoriuje.

Ar prisimenate 2014-uosius? Tuomet Rusija paskelbė embargą ir pieno produktai negalėjo būti eksportuojami iš Lietuvos. Tuomet pirmiausiai, ką padarė perdirbėjai ir prekybos tinklai – sumažino žaliavos supirkimo kainas, o ūkininkams beliko skėsčioti rankomis, kai pienas tapo pigesnis už vandenį. Prieš penkerius metus pradėta skubiai ieškoti naujų rinkų. Iš dalies mums pavyko. Tačiau ką darysime dabar kai virusas paveikė visą pasaulį, tad kiekviena valstybė pirmiausia rūpinsis savo gamintojais.

Labai svarbu, kad valdžios atstovai kuo anksčiau sėstų prie derybų stalo su perdirbėjais ir prekybos centrais. Reikia, kad nepasikartotų scenarijus, kuomet visi patiriami nuostoliai buvo perkelti ant ūkininkų pečių, jiems buvo drastiškai sumažintos žaliavos supirkimo kainos, o kiti grandinės dalyviai išsilaikė žemdirbių sąskaita Ar vėl nebus pakartota ta pati klaida? Ar perdirbėjai ir prekybininkai manipuliuodami krize ir stengdamiesi išlaikyti savo pelną nenustekens ūkininkų?

Aišku, Vyriausybė visuomet gali ieškoti ir tikriausiai ras pinigų ūkininkų kompensacijoms. Tai labai sveikintinas dalykas. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Visų pirma, kaip jau rodo patirtis, skyrus subsidiją, dažniausiai beveik lygiai tiek pat ar daugiau sumažėja produkcijos supirkimo kainos. Antra, pinigų reikia visiems sektoriams, tad logiškiau būtų tą naštą tiesiog perskirstyti tarp visų grandžių, tuomet ir smūgis bus sušvelnintas.

Anot statistikos, daugiausia lietuviško sūrio ir varškės eksportuojama į Italiją. Nekoncentruoto pieno ir grietinėlės Lietuva daugiausiai eksportuoja į kaimynines šalis – 2019 m. jų eksporto vertė į Lenkiją ir Latviją sudarė beveik 78 proc. bendros pieno ir jo produktų eksporto į ES vertės. Daugiau nei pusė visų sūrių ir varškės, parduodamų ES, Lietuva išveža į Italiją – jų eksporto vertė sausį siekė 54 proc., dar beveik 17 proc. – į Latviją. Ir štai dabar Italija yra krečiama bene didžiausios krizės savo istorijoje. Kuo pakeisime Italiją ir kitas rinkas, kurios taip pat bus nusilpusios?

Ką darys ūkininkai, kurie paprasčiausiai bankrutuos? Parduos karves į Lenkiją, uždarys ūkius ir atsistos į eilę pašalpoms gauti. O mes turėsime vis mažiau gamintojų, tad žaliavą vešime iš kitur- Lenkijos ar Latvijos. O kaip gi su mūsų pačių maisto tiekimo grandine?

Šiandien, kai vis daugiau įsismarkauja visame pasaulyje virusas, matyti, kad maisto gamyba ir apsirūpinimas maistu yra strateginis dalykas. Turėjome keletą bangų, kai pirkėjai šlavė lentynas pirkdami maisto produktus ir baimindamiesi, kad jų neužteks. Prekybininkai ramino, kad maisto tikrai užteks. Bet ką parodė žmonių elgesys? Tuščios lentynos kaip sovietmečio metu.

Nesibaiminu, kad Lietuvai gali pritrūkti maisto, mūsų žemdirbiai tikrai gali aprūpinti maistu visą šalį. Be to, apie 23–25 proc. lietuviškos kilmės produkcijos eksporto sudaro maisto produktai. Pavyzdžiui, statistiniai duomenys rodo, kad į Lenkiją, Italiją, Latviją, Vokietiją ir Nyderlandus eksporto vertė 2019 m. sudarė beveik 86 proc. bendro šių produktų eksporto. 2020 m. sausį ši dalis kiek sumenko, tačiau liko labai reikšminga ir siekė 81,6 proc.

Nors bendras pieno ir jo produktų eksportas šių metų sausio mėnesį, palyginti su 2019 m. gruodžio mėnesiu, sumažėjo 390,3 tūkst. eurų, tačiau į Vokietiją padidėjo net 7,4 proc., į Italiją – 2,7 proc., į Latviją – 1,6 proc. Praėjusiais metai į užsienį eksportuota įvairių lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų, neskaitant tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų už 3,4 mlrd. eurų.

Lietuva turi gilias žemdirbystės tradicijas, esame šalis kuri gamina aukštos kokybės maisto produktus, kurie yra pripažįstami visame pasaulyje. Praėjusiais metais didžiąją dalį šalies eksporto sudarė javų grūdų eksportas – 20,4 proc. pieno ir jo produktų – 16,5 proc. bei žuvų ir vėžiagyvių eksportas – 11, proc.

Taigi mes tiesiog privalom skatinti žemės ūkio plėtrą ir jo augimą. Šios tendencijos turi išlikti tiek nekriziniais laikais, tiek krizių akivaizdoje. Negalima pasiduoti manipuliacijoms, leisti, kad žaliavos supirkimo kainos nepagrįstai būtų mažinamos, nes būtent šie veiksmai gali stipriai paveikti Lietuvos žemės ūkį. O konkurentų, kurie norės užimti Lietuvos vietą sunkiai iškovotose užsienio rinkose, atsiras ne vienas.

Vartotojas rinkdamasis lietuvišką prekę, remia savo nacionalinį gamintoją ir šalies ekonomiką. O maistas yra gyvybiškai būtina prekė ir tuomet kai ekonomika klesti, ir tuomet kai ateina krizės.

Šiandien kaip niekad pasimatė, kad Lietuvos žemdirbių išlikimas turi rūpėti ne tik patiems ūkininkams, o ir tiems Lietuvos gyventojams, kurie tiesiogiai neturi nieko bendro su žemės ūkiu. Juolab, kad krizių akivaizdoje būtent žemės ūkis yra tas ekonomikos garvežys, kuris skatina BVP augimą ir svarbiausiai eksportą. Nepamirškime to ir pasibaigus šiai krizei.

Žemės ūkis ne vieną ir ne du kartus įrodė, kad yra šalies ekonomikos garvežys, tik mes gerais laikais labai greitai tą pamirštame ir pasitaikius progai paverčiame atpirkimo ožiu, prikabindami didžiausio klimato kaitos kaltininko etikete, blogų kvapų skleidėjo, nepelnytų lengvatų turėtojo ir kt. Sulėtėjus gamybai, transporto srautams palydovinės nuotraukos rodo stipriai sumažėjusią taršą. Bet juk nei gyvulių nei pasėlių plotai nesumažėjo per tą laiką? Tai ar tikrai žemės ūkis yra tas klimato kaitos pagrindinis kaltininkas? Ar tik bandoma jį padaryti atpirkimo ožiu.

Lietuvoje vienu iš tų pavyzdžių galėtų būti, daug žemdirbių nepasitenkinimo sulaukęs ir Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021–2030 m. Tokių ar panašių pavyzdžių netrūksta ne tik Lietuvoje, bet ir svetur. Tik dėliodami įvairius planus ir prioritetus, nepamirškime, kad žemės ūkis yra tas strateginis sektorius, kuris užtikrina apsirūpinimą maistu ir sudaro ženklią dalį viso Lietuvos eksporto.

Šiandien COVID-19, tai visų pirma sveikatos apsaugos sistemų iššūkis visose šalyse. Tačiau po visų apribojimų, kurie šiandien taip reikalingi, ateis laikas, kai teks spręsti ekonomikos gaivinimo ir skatinimo uždavinius, dėlioti strateginius prioritetus. Ar būsime tam pasiruošę? Juk vien nuo gerų norų ar populistinių kalbų per šį laikotarpį nukentėję ar bankrutavę ūkininkai ir įmonės nepradės veikti vėl.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 64

Žymos:

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Man tai absurdo viršūnė, kuomet naujas mokestis reklamuojamas per komercinę radijo stotį. Ir, aišku, reklamos...

Kažką praleidau : Iki šiol maniau, kad jankiai visur gauna malkų ir gėdingai sprunka. Vien...

Kokia mamytė, toks ir sūnelis....

Žygizmundai Ukraina uber alles. Ar ne laikas tamstai Maldeikienei ir dar keletui proto žaibu psichiatrinėje...

psichas jabanas...

Čia ne prekybininkų naudai.....čia dar viena "priežastis" neatsiskaityti grynaisiais, o pereiti prie elektroninių mokėjimų. Kai...

Aplinkosaugininkai turi saugoti miškus bei gyvūnus, o ne bausti vairuotojus, kurie neišgali įsigyti naujo automobilio...