infa.lt

„Konstitucijos pataisa, kurią RF Valstybės Dūma priėmė kovo 10 d., leidžia Rusijos prezidentui valdyti dvi naujas kadencijas, nors iš pradžių jis turėjo atsistatydinti 2024 m.“, – rašo „Le Monde“.

„Šią reformą dar turi patvirtinti Konstitucinis Teismas, o paskui rinkėjai, kurie balandžio 22 d. raginami pareikšti savo nuomonę „liaudies balsavime“.

Nei viena iš šių procedūrų nėra kliūtis Putinui, kuris kontroliuoja beveik visus valdžios svertus ir neleidžia jokios realios opozicijos. Įgyvendinus tokį susitarimą, jis taps tikrai istoriniu, nes leis Vladimirui Putinui likti Rusijos vadovu ilgiau nei Josifui Stalinui ir pasitraukti į pensiją sulaukus 83 metų, kai jis bus vyresnis net už Leonidą Brežnevą.

Tik keli reti lyderiai, tokie kaip Fidelis Castro (49 metus Kubos vadovas) ir Robertas Mugabe (37 metus Zimbabvės vadovas), gali pasigirti, kad pasiekė daugiau “, – rašo redakcija.

„Europiečiai pradėjo kalbėti apie „Nazarbajevo modelį“. (…) Bet kai paaiškėjo, kad tas asmuo, kuris Vladimiro Putino atžvilgiu atrodė geriausiai pasirengęs tapti jo įpėdiniu, galų gale buvo jis pats, tik Rusijos stebėtojams pavyko. suvokti esmę, kurios nedrįso įsivaizduoti tie, kurie gyvena demokratijose: Putinui negali tikti į joks periferinis postas. Jis yra centre, ir ten, centre jis turi ir pasilikti. Su padidėjusią galių koncentracija“, – rašoma straipsnyje.

„Naujas Putino valdžios etapas kelia du iššūkius. Pirmasis iššūkis kyla rusams. Putinas pasisako už stabilumą ir saugumą gindamas konstitucinę reformą. Jis sakė: „Rusija įvykdė savo revoliucijų planą. Tačiau revoliucijos priešingybė yra sąstingis – tokia sąvoka naudojamasi apibrėžiant žlugdančią Brežnevo epochą.

Valdant Putinui, Rusijos ekonomika, pagrįsta korupcija, konformizmu ir pajamomis iš naftos ir dujų, niekada nesustiprėjo; jei jis pagaliau nuspręs panaudoti savo stambius rezervus investuodamas į piliečių interesus, tai tik todėl, kad jis mato, kaip mažėja jo populiarumas. Jei jis panorės tokias investicijas paversti realybe, tada pirmiausia turi reformuoti šią sustabarėjusią sistemą “, – tvirtina leidinys.

Kitas iššūkis susijęs su Rusijos partneriais. Visi nori pagerinti santykius su Maskva. Putinas reaguoja blokuodamas derybas dėl Ukrainos, kibernetiniu karu, bombardavimais Sirijoje, JT saugumo tarybos blokavimu, XX amžiaus istorijos perrašymu.

Užsienio lyderiai, įskaitant prezidentą Makroną, kurie planuoja vykti į Maskva, gegužės 9 d., pažymėti 75-ųjų 1945 m. Pergalės metinių, dabar turėtų žinoti, kad jie taip pat padės įtvirtinti asmeninę galią autokrato, kuris dviem savaitėms anksčiau bus karūnuotas keisto plebiscito pagalba,“, – apibendrina. „Le Monde”.