infa.lt

„Visi meluoja“, – taip tvirtina daktaras Gregoris Hausas. Ir jis visiškai teisus. Pagal statistika, kiekvienas žmogus vidutiniškai per para sumeluoja du arba tris kartus.

1. Melas – tai tvirtinimas to, kas žinomai visiškai neatitinka tikrovės.

2. Melas atrandamas legendose, mituose ir pasakose. Pagal vakarų tradicijas melas laikomas yda, ten ji yra baudžiama arba taisoma. Rytų pasakose melas ir išsisukinėjimai dažniausiai naudojami kaip išsigelbėjimas iš blogų, nepalankių situacijų.

3. Miunhauzeno sindromas arba mitomanija – tai liga dėl kurios žmogus nuolatos jaučia poreikį iškraipyti tiesą. Melo pagalba jis sukuria alternatyvią realybę ir nuoširdžiai tiki savo žodžiais (tuo ką sako).

4. Melo detektorius arba dar kitaip poligrafas neduoda pilnos garantijos atskleidžiant tiesą. Aparato parodymai remiasi žmogaus spaudimo ir pulso parodymais, bet tarp melagių sutinkama nemažai žmonių, kurie nesunkiai apgauna detektorių. Tačiau, Nacionalinio saugumo sistemos tyrimai parodė, jog šiuolaikinių poligrafų parodymai teisingi 96%.

5. Kada žmogus meluoja, tai jo kraujyje pakyla kartizolio ir testosterono kiekis.

6. Labiausiai [meluojanti] šalis yra Kinija. Vykdant tyrimą, kurį pravedė rytų Anglijos universitetas, paaiškėjo, jog 70 proc., apklaustųjų melavo, kad gautų pažadėtą piniginį apdovanojimą.

7. Melą galima skirstyti į spontanišką ir suplanuotą.

8. Spontaniškas melagis gali išduoti save poza, nevalingu judesiu arba žvilgsniu, ko nepasakysi apie profesionalų melagį.

9. Spontaniškas melas – besiginančiojo melas, jis atsiranda susiklosčius tam tikroms aplinkybėms ir blogai įsimenamas. Spontaniškojo melagio kalba pasižymi dideliu kiekiu pauzių, užsikirtimų ir kalbėjimo klaidų.

10. Pauzių gausa kalboje tai dar ne melo ženklas. Gali būti, kad žmogus tiesiog bando parinkti tinkamus išsireiškimus.

11. Suplanuotas melas pasižymi tikroviškumu. Žmogaus kalbėsena tampa pasitikinti, rami, dalykiška.

12. Hertfordširo universiteto mokslininkai nustatė, kad vyrai meluoja dažniau, nei moterys. Evoliucinės psichologijos profesoriaus Keren Pein duomenimis, vidutinis statistinis vyras meluoja 1092 kartus per metus, o moteris 728 kartus.

13. Moterys dažniausiai meluoja apie savo būklę. Labiausiai paplitusi frazė yra „man viskas gerai“, ką įrodė Londono Mokslo muziejaus tyrėjai.

14. Tinklapio HeadHunter duomenimis, daugiausiai melagių dirba prekybos srityje, – virš 67 proc.

15. Amsterdamo universiteto atliktų tyrimų duomenys parodė, jog dažniausiai melas atsiranda tada, kai trūksta laiko. Žmonės, apmąstę ir priėmę sprendimą, meluoja mažiau.

16. Kompulsinių melagių smegenys dirba geriau ir greičiau, nei žmonių, kurie meluoja spontaniškai. Pietų Kalifornijos psichologijos universiteto vadovas Jaling Jangas, tvirtina, kad jų smegenyse yra net 22-26 proc., daugiau baltosios medžiagos ir labiau yra išvystyta prefrontalinė žievė.

17. Tiesos serumas arba natrio tiopentatolis iš tikrųjų nėra pajėgus priversti žmones nemeluoti. Jis tik nuima žmogaus psichologinius filtrus.

18. Vienas žymiausių XX amžiaus melagių – Viktoras Lustigas (Victor Lustig). Į istoriją jis įėjo kaip žmogus net du kartus pardavęs Eifelio bokštą.

19. Nustatyti melagį pagal akis beveik neįmanoma, jei jis meluoja sąmoningai.

20. Dauguma religijų melą laiko didele nuodėme. Pavyzdžiui Keturios Kilnios budizmoTiesos tvirtina, kad žmogus turi eiti savidisciplinos keliu, tame tarpe vengti melo – neteisingos kalbos.

21. Krikščioniškasis tikėjimas moko, jog melas – didelė nuodėmė, nes sakoma „negyvens mano namuose tas, kas elgėsi klastingai; sakantis melą nepasiliks prieš mano akis“ (Psalmė 100:7).

22. Islamas – viena iš nedaugelio religijų, kuri kai kuriais atvejais pateisina melą. Taip, iškilus musulmonų istorikas ir teologas Ali Tabari pasakė: Melas tai nuodėmė, bet ne tada, kai jis tarnauja musulmono gerovei. Melas vardan islamo vadinamas takija, o dalies tiesos nuslėpimas – kitman.

23. Vaikai pradeda meluoti, beveik tuo pat metu, kai mokosi kalbėti. Dažniausiai tas melas nėra sąmoningas. Vaikai dažnai naudoja vienus ir tuos pačius šablonus į visus panašius klausimus, o fantazija verčia juos tikėti tuo, ką pasakė.

24. Meluoja netgi gyvūnai, tvirtina Stephenas Nowicki, Duke universiteto biologas. Tyrimo duomenys parodė, kad meluoti vienas kitam gali beveik visi faunos atstovai. Pavyzdžiui paukščiai-medšarkės gali balsu įspėti giminaičius apie pavojų, arba atbaidyti juos nuo maisto sąmoningai imituodami pavojų.

25. Psichologas Robertas Raitas knygoje „Moralus gyvulys“ tvirtina, kad melas yra žmogaus evoliucijos variklis. Autorius mano, kad kuo labiau išvystyta komunikavimo sistema, tuo labiau toje visuomenėje meluojama.

26. Moterys gailisi dėl pasakyto melo 82 proc., atvejų, o vyrai – tik 70 proc.

27. Amerikiečių mokslininkai Mariam Kuchiki ir Isaac H. Smith> įrodė, kad žmogus būna sąžiningiausias iki vidurdienio. Po 12 valandos dienos, tiriamųjų kalboje melo procentas pradeda nuosekliai didėti ir maksimumą pasiekia vakarop.

28. Egzistuoja 6 melo tipai – manipuliavimas kokybe, manipuliavimas informacijos kiekiu, dviprasmės informacijos perdavimas, informacija nevietoje, nutylėjimas ir iškraipymas.

29. Kada žmogus meluoja, jis jaučia visą gamą emocijų, iš kurių pačios ryškiausios yra baimė, susižavėjimas, kaltės jausmas ir gėda.

30. Sąvoka „melas vardan gerovės“ atsirado dar Antikos laikais. Už kilnaus melo politiką pasisakė Platonas savo kūrinyje „Valstybė“.

parengė: Andrius