infa.lt

Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pripažino pagrįstu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojo liberalo Simono Gentvilo skundą, kad Vyriausybės teisės aktų prieštaravimai stabdo didesnį biodegalų panaudojimą. Savo sprendimu LVAT panaikino trijų ministrų įsakymus, kurie prieštarauja Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui dėl kuro sudėties.

„Tai yra didelė pergalė ekologiškesnio transporto entuziastams. Net ir šilčiausią Lietuvos istorijoje žiemą dyzelinių automobilių savininkai buvo priversti pilti šimtaprocentinį dyzeliną be biodegalų priedų. Europa yra sutarusi dyzeline naudoti 10 proc., Lietuvos Respublikos įstatymai numato 7 proc., o trys mūsų Vyriausybės ministrai savo išimtimis nustatė 0 proc. biodegalų. Tik po kreipimosi į teismą, pavyko panaikinti iki šiol ministerijų taikytą išimtį rudenį, pavasarį ir žiemą nemaišyti įstatymais numatytų 7 proc. biodegalų į dyzeliną.

Beje, taip Lietuva jau pažeidė Europos Sąjungos (ES) įsipareigojimą užtikrinti bent 10 proc. atsinaujinančių išteklių dalį transporto sektoriuje iki 2020 sausio 1 d. Už ES direktyvų pažeidimą Lietuvai gali tekti mokėti milijonus eurų siekiančias baudas. Kaip bežiūrėsi – iš teisinės ar ekologinės pusės, sunkiai pateisinu „valstiečių ir žaliųjų“ ministrų sprendimą proteguoti naftos importuotojus, neskatinti ekologiškesnės vietinės žaliavos – biodegalų naudojimo“, – teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas liberalas Simonas Gentvilas.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme yra numatyta, kad Lietuvos degalinės privalo prekiauti dyzelinu, kuriame yra ne mažiau kaip 7 proc. biodyzelino. Tačiau iki šiol, remiantis energetikos, aplinkos ir susisiekimų ministrų įsakymais, rudens, pavasario ir žiemos laikotarpiu į dyzeliną biodegalai Lietuvoje nebuvo įmaišomi.

„Nėra ir nebuvo jokio racionalaus pagrindo Lietuvoje leisti biodegalus naudoti tik vasarą. Šalyje gaminami biodegalai yra kokybiški, atitinka europinius standartus bei yra tinkami naudoti ir šaltuoju metų laiku. Ne veltui jie yra eksportuojami į Skandinavijos šalis, kur oro temperatūra žiemą dar žemesnė nei pas mus.

Paradoksalu, tačiau Šiaurinėse Europos šalyse – Lenkijoje, Švedijoje, Norvegijoje – leidžiama 7 proc. biodegalų kure panaudoti visus metus. Be to, biodegalai išskiria nuo 50 iki 70 proc. mažiau anglies dvideginio nei degalai, pagaminti iš naftos. Taigi pradėjus naudoti daugiau biodegalų mažintume mūsų neigiamą poveikį atmosferai“, – pabrėžia parlamentaras S. Gentvilas.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojo įsitikinimu, naudoti daugiau biodegalų yra naudinga ne tik gamtosaugai, bet taip kuriama ir pridėtinė vertė šalies ekonomikai. Pavyzdžiui, Lietuvos biodegalų gamintojai eksportuoja apie 80 proc. pagaminamos produkcijos už daugiau nei 140 mln. eurų.

Vis dėlto, pasak S. Gentvilo, bene svarbiausia yra tai, kad naudojant vietinius biodegalus, anglies dvideginio sutaupymo efektas gali būti pasiektas iš karto ir be tuoj įsigaliosiančio automobilių registracijos mokesčio.

Biodyzelinas šiuo metu yra bene geriausia galimybė, kaip mažinti anglies dvideginio išmetimus sunkiajame kelių transporte, kuris išimtinai naudoja tik dyzelinį kurą. 2017 m. atsinaujinančių išteklių dalis Lietuvos transporto sektoriuje sudarė 3,7 proc. bendro galutinio energijos suvartojimo transporto sektoriuje, kai ES 2017 m. vidurkis siekė 7,4 proc. 2020-aisiais, Lietuva yra įsipareigojusi ES transporto sektoriaus atsinaujinančių išteklių dalį padidinti bent iki 10 proc. Leidus ir žiemą naudoti biodegalus dyzeline būtų galima reikšmingai padidinti atsinaujinančių išteklių dalį transporto sektoriuje.

infa.lt komentaras

Tai, kad dyzeliniai automobiliai jų gamintojų buvo pritaikyti naudoti TIK šimtaprocentinį dyzeliną – liberalas nešneka. Jis nešneka ir apie tai, kad kiekviena automobilio gamintojo nenumatyta priemaiša, teoriškai, kenkia varikliui, nes skirtingomis gamtinėmis sąlygomis turi skirtingas fizines savybes, jau nekalbant apie degimo savybes. Tačiau biodegalų gamintojai – tai verslas, o verslą liberalai gerbia labiau, nei vartotojus. Ir ekologija čia visiškai ne prie ko. Kaip ir tie mažesni CO2 kiekiai, kuriuos esą išmeta biodegalai. Nes, pagal energijos tvermės dėsnį – norint gauti tinkamą galingumą (variklio) – reikia sudeginti atitinkamą degalų kiekį, išskiriantį tą galią, kuri slypi jo tūryje. Ir aiškumo dėlei galime palyginti 40‰ degtinės degimo galią su su 97‰ spiritu. Jų degimo galia, o atitinkamai ir išskiriamo CO2 kiekis skirsis (skaičiuojant vienodą tūrį, sakykim 1 litrą). Ir tam, kad išgauti vienodą galią – 40‰ degtinės reikės sudeginti gerokai daugiau. Būtent išskiriama galia ir sudaro CO2 kiekį, nes dega iš tų pačių augalų pagamintas kuras – kaip nafta, taip ir biodegalai.