infa.lt

„Šiuo metu strategiškai svarbiausiuose planetos postuose kaaraliauja 60, 70 metų ir vyresnės moterys. Tarsi reaguodamos į siekį atrodyti jaunesnėmis pagal savo metus ir grožio diktatą, jos ima revanšą, keršydamos už savo nematomumą šimtmečių eigoje. Jų, kaip ir vyrų, raukšlės netrukdo joms rodytis matomiausiose vietose laikraščių straipsniuose. Tai evoliucija ir revoliucija!” – rašo Le Figaro žurnalistė Séverine Pierron.

„Kovos centre dėl apkaltos Donaldui Trumpui stovi moteris, Nancy Pelosi, demokratė iš Kalifornijos, Atstovų rūmų narė. Viena iš įtakingiausių JAV politinių veikėjų. Jos amžius? 79 metai. Prie Europos centrinio banko vairo ir po aštuonerių metų vadovavimo Tarptautiniam Valiutos fondui (TVF) randasi 64 metų amžiaus Christine Lagarde.

TVF ją pakeitusi bulgarė Kristalina Georgieva yra 66 metų amžiaus. Kalbant apie Ursulą von der Leyen, kuri ką tik užėmė Europos Komisijos vadovės postą Briuselyje, jai yra 61 metai.” (…) Ar mes įžengėme į naują normalumo formą arba, sakykime tiesiai, į tokį politinį gyvenimą, kuriame galima moterimi ir tuo pačiu „sena“? “, – samprotauja žurnalistė.

„Anot sociologo ir didelio skaičiaus knygų apie vyresnio amžiaus žmones (paskutinė išleista pavadinimu „Penkiasdešimtmetis“, Calmann-Lévy leidykla) autoriaus Serge Guerin,„ egzistuoja judėjimas palaikantis didesnį valdžioje esančių moterų matomumą, net jei tame matomas politkorektiškumo efektas. Tačiau, užimant aukštas pareigas, svarbus pranašumas yra jų sugebėjimas užimti vietą gyvenimiškoje konkurencijoje. Amžius nėra atskaitos taškas: šių ekspertų prašoma ne suvilioti, o spręsti ir gerai atlikti savo darbą “.

Aude Lorriaux, knygos „Impostors in Politics“, „Moterys ir mažumos: dominavimas ir pasipriešinimas“ (Éditionsdu Détour), bendraautorė, patikslina: „Dabar protesto vardan prasideda protesto epocha, senasis pasaulis byra: jaunos moterys privertė save išgirsti su judėjimu #MeToo.

Moteris politikė tapo daug dažnesniu reiškiniu. Tačiau „vidutinio amžiaus moteris politikė“ vis dar yra dviejų rūšių diskriminacijos kryžkelėje: anti-moteriška ir anti-age. „Politika, visų pirma – tai viliojimas, – pabrėžia ji, – o būti pagyvenusia moterimi mūsų visuomenėje – reiškia nustoti būti patrauklia“.

Moterys politikės atsiduria tarp dviejų priešingų požiūrių: jos turi perimti vyriškumo kodus, tuo pačiu rizikuodamos būti tuo apkaltintos arba žaisdamos moteriškumo korta, rizikuodamos gauti moteriškos nekompetencijos etiketę, kuri tunka reprezentacijai, bet neatlieka realaus vaidmens.”

Tai patvirtina mestas žvilgsnis atgal: sunku nesigėdyti dėl savo „moters pozicijos“ politikoje. Vokietijoje Angela Merkel, trinanti visus gundymo požymius, pasirodanti antiseksualiais drabužiais (kelnių kostiumas, trumpa šukuosena), pravardžiuojama Die Mutter (motina).

Prancūzijoje Edith Cresson, pirmoji (ir vienintelė) moteris, 1991 m. pasiekusi ministro pirmininko postą, paskirta François Mitterrand (būdama 60 metų), buvo nepaprastai aštriai kritikuojama dėl savo kūno sudėjimo.

O Jungtinėje Karalystėje konservatorių spauda šaipėsi iš 2016-2019 metų ministrės pirmininkės Theresos May., Nes ji, būdama 60 metų, išdrįso dėvėti sukneles, kurių ilgis siekė aukščiau kelių (ir be rankovių)“, – rašo „Le Figaro“.

„Pasak Aude Lorriaux, egzistuoja tam tikra forma, kai moteris, praradusi reprodukcinę funkciją „išbraukiama“. „Ji tampa nematoma“. Savo geriausiai parduodamoje knygoje „Raganos“ (Zones leidykla) Mona Chollet pabrėžia, kad feministinė srovė (…) nepakankamai galvojo apie vidutinio amžiaus moters pristatymą, kaip įprastai sakoma. Todėl ji šiam klausimui skiria paskatinamąjį skyrių pavadinimu „Senos kačergos įvaizdžio sunaikinimas“.

„Siekio atrodyti jaunesne už savo amžių atmosfera paveikia ir moteris, ir vyrus … tačiau visuomenės požiūris į tuos ir kitus – labai skiriasi. Vyras niekada nėra diskvalifikuojamas seksualioje ir meilės plotmėje dėl savo amžiaus, o kai jis pradeda rodyti senėjimo požymius, jis neiššaukia tokio gailesčio žvilgsnio ir tokio pasibjaurėjimo kaip moteris “, – apibendrina ji.

„Triumfuojančios šešiasdešimtmetės moterys neabejotinai tapo naujuoju prekės ženklu reklamai. (…) „Instagram” taip pat yra daugybę paskyrų, kuriose dėl jų neįprasto stiliaus šlovinamos 50 metų ir vyresnės moterys”, – rašoma straipsnyje.

„Pasak rašytojos Isabelle de Courtivron:„ Tai gerai, bet tokie tinklaraščiai skirti ekscentriško stiliaus moterims. O kaip moterims su įprastu stiliumi, jau nekalbant apie banalumą? “

Serge Guerinas labai entuziastingai vertina šį stiliaus reikalavimą bet kokia kaina: „Šiandien 55 ar 65 metų moterys nejaučia savo amžiaus. Jos yra modernios, gyvena, rengiasi ir išreiškia save. Nepamirškime, kad gyvenimo trukmę padidinome daugiau nei penkiolika metų.

Esant 60 metų amžiaus, sėkmė dar priešakyje, ir šis amžius nėra lydimas gyvenimo, malonumo atsisakymo. Savo darbe sutikau daug moterų, kurios patikino, kad su amžiumi jos jaučiasi laisvesnės savo seksualumo atžvilgiu, jos geriau sugeba išsilaisvinti iš normatyvinių kriterijų, nustatytų jų kūnui, susijusių su viliojimu … “

„Kokia dalis moterų, sulaukusios tam tikro amžiaus, iš tiesų jaučiasi pakankamai laisvos, kad nepaisytų reikalavimo idealiai dažytiems plaukams? Remiantis Mona Schollet cituojamu 2017 m. tyrimu, „per pastarąjį pusmetį 2% vyresnių nei 45 metų vyrų sakė, kad jie dažė plaukus, lyginant su 63 proc. tą dariusių moterų”. Ir tai nepaisant progreso į teigiamą požiūrį apie žilus plaukus turinčią moterį. (…) Iš karto atmintyje iškyla Christinos Lagarde pasirinkimas (retas) palikti plaukus natūraliai žilus.

Kodėl dar sulaukus tam tikro amžiaus (maždaug prasidėjus menopauzei) daugybė moterų nešioja labai trumpas šukuosenas? Isabelle de Courtivron, knygos „Vasara, kai tapau sena“ (L? Iconoclaste leidykla, bus publikuota vasario 26 d.) autorei, tai yra aišku: „Nes plaukai – tai seksualumas.

Moterys, turinčios trumpus plaukus tampa deseksualizuotomis. „Ar turėtume teisti tas, kurios bevelija priešintis gamtai, dažų pagalba? – susimąsto straipsnio autorė. – Brigitte Macron su savo nuolatine šviesiu plaukų kepuraite, pasak Aude Lorriaux, vis dėlto „perkelia ribas”. Ji paaiškina: „Makronų pora, kurių amžiaus skirtumas yra 25 metai, pereina nepraeinamą ribą„.