infa.lt

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Darius Stankevičius Vilniaus apygardos teismui perdavė nagrinėti buvusio banko „Snoras“ (toliau – Snoras) baudžiamąją bylą. Joje kaltinimai dėl didelės vertės Snoro turto pasisavinimo, didelės vertės turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo, apgaulingo banko buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, dėl dokumentų, susijusių su bankui priklausančių vertybinių popierių apskaitymu užsienio bankuose, klastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo pareikšti buvusiems banko Snoro vadovams ir akcininkams Vladimirui Antonovui bei Raimundui Baranauskui.

Tai pirmoji tokių nusikaltimų baudžiamoji byla, kurioje kaltinamieji bus teisiami nedalyvaujant jiems teismo procese. Padaryta didelė – beveik 0,5 mlrd. Eur – žala, o kaltinamieji slapstosi Rusijos Federacijoje ir nėra pasiekiami Lietuvos teisėsaugai.

Ikiteisminį tyrimą, kurį Generalinė prokuratūra pradėjo 2011 m. pabaigoje, atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) pareigūnai. Tyrimas, kurį organizavo ir kontroliavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai, buvo pradėtas gavus ir įvertinus Lietuvos banko informaciją apie „Snoro“ banke nustatytus pažeidimus bei galimus nusikaltimus šalies finansų sistemai, nuosavybei, valstybės tarnybai.

Ikiteisminio tyrimo metu Generalinės prokuratūros ir FNTT surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad nuo 2008 m. rudens iki 2011 m. vasaros buvo atliktos 35 didelės vertės (nuo 5 mln. iki 74 mln. Eur vertės) Snoro piniginių lėšų ir vertybinių popierių pervedimo operacijos į asmenines sąskaitas Šveicarijos Konfederacijoje veikiančiuose bankuose. Taip pat manoma, kad nuo 2009 m. iki 2011 m. buvo atlikti 2 didelės vertės galimai neteisėti sandoriai su Snoro turtu, dėl kurių iššvaistytas bankui priklausantis turtas ir padarytas 14,5 mln Eur nuostolis. Dėl visų šių veiksmų minėtas bankas patyrė beveik 0,5 mlrd. Eur žalą.

Primintina, kad galimybė pabaigti šį ikiteisminį tyrimą atiduodant jį teisminiam nagrinėjimui atsirado tik po to, kai 2017 m. spalį Lietuvos Respublikos Seimas priėmė atitinkamas Baudžiamojo proceso kodekso pataisas. Jos nustatė, kad ikiteisminiuose tyrimuose dėl nusikaltimų, kuriais padaryta didelė žala ir kuriuose įtariamas asmuo yra ne Lietuvos teritorijoje ir negali būti išduotas ar perduotas Lietuvos Respublikai, prokuroras kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu pripažinti tokį asmenį įtariamuoju.

Įstatymo pakeitimai sudarė sąlygas tęsti tokius ikiteisminius tyrimus ir vėliau teisti besislapstančius asmenis jiems nedalyvaujant teismo procese. 2018 m. vasario 28 d. Vilniaus apylinkės teismas patenkino Generalinės prokuratūros prokuroro prašymus pripažinti įtariamaisiais Vladimiras Antonovas ir Raimundas Baranauskas.

Šiam ikiteisminiam tyrimui prokurorai ir FNTT pareigūnai skyrė ypatingą dėmesį. Generalinės prokuratūros prokurorai nuolat bendradarbiavo su prokurorais Jungtinėje Karalystėje bei dalyvavo Londono teisme, nagrinėjusiame įtariamųjų V. A. ir R. B. ekstradicijos Lietuvos Respublikai bylą, kur prokurorai teikė paaiškinimus.

Šio ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta apie 90 liudytojų, iš kurių virš 20 buvo apklausti užsienio valstybėse. Parengta ir išsiųsta virš 200 teisinės pagalbos prašymų į 21 skirtingą užsienio valstybę, atlikta apie 50 procesinės prievartos veiksmų (kratų, dokumentų poėmių). Ikiteisminio tyrimo metu FNTT buvo atlikta 12 ūkinės – finansinės veiklos specialistų tyrimų, kurie sudaro beveik 100 tomų bylos medžiagos, atlikti 7 skaitmeninės informacijos (kompiuterių ir laikmenų) tyrimai.

Ikiteisminio tyrimo metu daug pagalbos suteikė Eurojustas, Lietuvos ambasados užsienyje, užsienio kolegos bendradarbiaudami atliekant asmenų apklausas, renkant ikiteisminiam tyrimui reikšmingus duomenis ir gaunant dokumentus. Pvz., iš Šveicarijos Konfederacijos bankų gauti svarbūs tyrimui dokumentai buvo šveicarų tiesiogiai perduoti Generalinės prokuratūros prokurorams Ciuriche, o Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai šiuos dokumentus patys parvežė į Lietuvą lydimi užsienio valstybių, kurias reikėjo kirsti grįžtant į Lietuvą, pareigūnų. Tyrimui daug padėjo tarptautinės susižinojimo organizacijos – Interpolas, Europolas, Egmonto grupė, Carina, kurių pagalba gauti duomenys apie įtariamųjų turimus turtus užsienio valstybėse, taip pat Lietuvos policijos padaliniai, vykdantys turto bei asmenų paiešką.

Šiame ikiteisminiame tyrime banko „Snoras“ bankroto administratorius yra pripažintas civiliniu ieškovu ir pareiškė beveik 0,5 mlrd. Eur vertės civilinį ieškinį. Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu buvo apribota įtariamųjų turto, kurio vertė apie 230 mln. Eur, t. y. lėšos, esančios sąskaitose užsienio bankuose ir Lietuvoje, nekilnojamasis turtas Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje bei Lietuvos Respublikoje, prabangūs automobiliai ir motociklai, su įtariamaisiais susijusių ir jų valdomų bendrovių akcijos.

Snoro baudžiamąją bylą sudaro 517 tomų dokumentų, o vien kaltinamasis aktas sudaro dar 3 tomus (500 lapų).