infa.lt

Sąjunga „Vardan šeimos“: „Atimti iš šeimų vaikai turi grįžti namo“

07 gruodžio
18:00 2019

Edita Morkūnienė

Sąjunga „Vardan šeimos“: „Atimti iš šeimų vaikai turi grįžti namo“

Siekiant pažymėti šiandien (gruodžio 7 dieną) dešimtyje šalių vykstančią tarptautinę akciją-protestą „Globalus protestas prieš šeimos atskyrimo politiką“, Sąjunga „Vardan šeimos“ ketvirtadienį organizavo tarptautinę konferenciją „Prigimtinės šeimos politikos stiprinimas“, kurioje iš užsieniečių dalyvavo Norvegijos bei Danijos atstovai.

Reikėtų pastebėti, jog konferencija buvo suplanuota penktadieniui, tarptautinės akcijos išvakarėse, tačiau vos ne paskutinę minutę (likus kelioms dienoms iki konferencijos) Seime užsakyta konferencijų salė buvo „perleista“ kitam renginiui. Pagal tai, kaip žadėjo tarpininkavę Seimo nariai – salė turėjo atitekti planuojamai konferencijai 99% tikimybe. Deja…

Todėl, pasakoja Edita Morkūnienė, Sąjungos „Vardan šeimos“ asociacijos pirmininkė, teko skubiai ieškotis kitų patalpų, nes žmonės jau buvo sukviesti ir dalyviai buvo susiplanavę savo atvykimą darbo dieną.

Editos Morkūnienės pasisakymas: https://youtu.be/5B_dTMhvJXY

Edita Morkūnienė tarusi pirmą žodį ir pristačiusi konferencijos darbotvarkę pasidžiaugė, kad puikios komandos dėka viską pavyko organizuoti laiku ir kaip reikia. Ji padėkojo bendražygiams iš Sajungos „Vardan šeimos“ kolektyvo ir visiems kitiems, kas matė reikalą ir atrado laiko sudalyvauti šiame renginyje.

Savo įžanginio pasisakymo metu Edita Morkūnienė pažymėjo, jog pasaulyje beveik vienu metu įgyvendinami vaikų teisių apsaugos įstatymai kelia panašias problemas visose šalyse, būtent todėl ir Lietuvai tokie artimi kitų šalių siekiai šioje srityje. Tai bendra Pasaulio problema, o ne pagalba šeimoms.

Ji papasakojo apie bendrą visų valstybės įstaigų įtraukimą į šią sistemą, kuri apima poliklinikas, vaikų darželius, mokyklas ir pan. Vaikui bandoma įteigti sakė pranešėja, jog „tu esi išnaudojamas, nes tau liepė išplauti indus, tu esi išnaudojamas, jei tavęs paprašė prižiūrėti mažesnę sesutę ar broliuką“.

„Turime tokių pavyzdžių, kai mokykla psichologų pagalba sudaro vaikui spaudimą. Turime tokių atvejų, kai mokykla neatsiklaususi tėvų padaro vaikui psichologinį spaudimą iki tiek, kad jis nueina į mokyklą pas vyresnę sesę ir jei patys nueina į vaikų teisių tarnybą“, pasakoja asociacijos pirmininkė.

Arba pasakoja kitą atvejį, kai tik ką pagimdžiusiai moteriai nurodoma „tu nutrauki maitinimą ir mes dabar tave išvešime gydyti nuo alkoholizmo (esą savanoriškai), ir vaikas bus paimtas tiesiog iš ligoninės. Ir visa tai vien tik todėl, kad trys jos mažamečiai kiti vaikai yra jau paimti, pasiskundus kaimynei, kad vyksta namuose gimtadienis, po ko atvažiavo [tarnybos] ir aptikusios išgėrusius tėvus paėmė tuos vaikus.

Ketvirtam vaikui gimus VTAT pradėjo ją spausti jau ligoninėje. Išvežė į krizių centrą, kur mamai iš buvo daromas spaudimas sutikti gydytis nuo alkoholizmo, po ko mama jau nebeapsikentusi teroro kreipėsi į mus. (Tėvas buvo spaudžiamas lankytis anoniminių alkoholikų susirinkimuose, ko jis fiziškai negalėjo padaryti dėl darbo apimčių, kadangi vienas išlaiko gausią šeimą – infa.lt). Mūsų pastangomis vaikas liko motinai ir sprendžiamas klausimas dėl kitų vaikų sugrąžinimo. (infa.lt susisiekus su E. Morkūniene ji informavo, kad nei mama, nei tėtis nėra alkoholikai ir turi tą patvirtinančias oficialias išvadas)

Edita Morkūnienė pabrėžė, jog galėtų papasakoti begalę situacijų, kurias visas apjungia vienas dalykas. Nors Lietuvoje veikia vienas vaiko teisių apsaugos įstatymas – skirtinguose šalies rajonuose analogiškose situacijose įstatymas yra taikomas skirtingai. Kaip valdininkai nori – taip ir dirba taikydami šį įstatymą.

Ji prisiminė kaip kreipėsi į socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį, kurio komanda aktyviai dalyvavo rengiant minimą įstatymą, ir paprašė jo ateiti į konferenciją, į ką gerbiamas ministras atsakė, jog negali, kaip negali ir ko nors atsiųsti vietoje savęs iš savo komandos.

Edita Morkūnienė apibrėžė tarnybų tikslą paimant vaiką iš šeimos, kai šeimai uždedama daugybė prievolių, kurios oficialiai vadinamos „pagalba šeimai“, ir kurios apmokamos iš valstybės biudžeto.

Ir VTAT tikslas yra išlaikyti vaiką kuo ilgiau, verčiant šeimą praeiti visą „pagalbos ratą“, kad galima būtų „įsisavinti“ visas su ta „pagalba“ susijusias lėšas. Tai ir pozityvios tėvystės kursai, daugybė įvairiausių lekcijų, socialinių darbuotojų lankymasis namuose, globėjų darbo apmokėjimas ir..ir…ir…

Ir, reikia pastebėti, jog visa ta pagalba yra privaloma, t. y. prievartinė, įgyvendinama kylant grėsmei prarasti vaiką, nors niekas nei iš ministerijų, nei iš VTAT nenori sutikti su tokia „Pagalbos“ traktuote.

[…]

Darius Trečiakauskas

Sekantis pranešėjas, „Lietuvos tėvų forumo“ pirmininkas Darius Trečiakauskas:

[…] Gyvenimas mums pateikia visiškai kitą realybę. Pasižiūrėję į tai ką mūsų valstybė padarė po įstatymo [vaiko teisių] priėmimo dėl mūsų mažųjų piliečių, kurie buvo atimti kitose valstybėse, tame tarpe Norvegijoje, Anglijoje… ar kitur…

Dariaus Trečiakausko pasisakymas: https://youtu.be/q1r0CbQX8DU

„Jeigu mes matome, kad tokios valstybės kaip Rusija, Indija, Pakistanas, Lenkija, Vengrija sugeba atsiimti savo vaikus, sugeba pareikšti notas tai valstybei, gint savo piliečių interesus, – mūsų gi, nei socialinės apsaugos ministerija, nei užsienio reikalų ministras, nei vyriausybės vadovas, nei prezidentas – nėra padarę nei vieno, net mažiausio žingsnelio, net pajudinę mažiausio pirštelio, kad mūsų valstybės piliečiai, atimti neteisėtai pagal mūsų įstatymus, kuriuos gina mūsų valstybės Konstitucija, būtų bent pabandyti sugrąžinti į savo šalį…“, – kalbėjo „Lietuvos tėvų forumo“ pirmininkas.

Ir prisiminė atvejį iš savo praktikos: „Editos papasakotas atvejis apie tai, kai ministrui renginio išvakarėse „staiga“ atsirado darbotvarkės pakeitimai, man primena tokį atvejį… Skambina čia man iš Tapino televizijos ir sako, jog nori suorganizuoti susitikimą su socialinės apsaugos ir darbo ministru L. Kukuraičiu ir klausia – ar galėčiau tokią dieną ir tokią valandą atvažiuoti ir sudalyvauti. Na, sakau, gerai, padėliosiu darbotvarkę suderinsiu reikalus, dar paklausiau ar ministras bus. Taip, sako, jis pažadėjo, bus tikrai. Skambina man po 15 minučių, žinai, sako, kai jis sužinojo, kad tu būsi, pas jį staigiai pasikeitė darbotvarkė“. – Salėje nuskambėjo juokas.

Darius Trečiakauskas uždavė retorinį klausimą: „ar iš tiesų mūsų išrinkta valdžia, kuri turėtų atstovauti mūsų interesams, iš tiesų atstovauja mūsų interesams? – Ar ministras, kuris realiai yra bestuburė ameba, nesuvokianti kas iš tikrųjų yra geriausias vaiko interesas, kuris yra labai aiškiai apibrėžtas visose tarptautinėse sutartyse, kad geriausią vaiko interesą apsprendžia ir nusprendžia jo tėvai, kad geriausias vaiko interesas yra augti šeimoje. Kad geriausią vaiko interesą gali nustatyti ne atėję iš šalies kažkokie bejausmiai valstybės pareigūnai, o to vaiko gimdytojai tėvai, turintys ne tik dvasinį-emocinį ryšį, bet ir betarpišką ilgalaikį bendravimą ir buvimą kartu nuo paties jo gimimo.

[…]

Asta Petrauskienė

Asta Petrauskienė, psichologė, savo pranešimą pradėjo paminėjusi vykstančia diskusiją apie tai, kaip vaikui iš tiesų yra geriau:

„Ar būti atimtam iš netobulos šeimos ir atiduotam tobuliems globėjams, ar palikti netobuloje šeimoje“. Čia pat psichologė pastebėjo, jog globėjai kažkodėl visada vaizduojami geri ir beveik tobuli, o tėvai, tokie.. na būna visokių“, palingavo galva pranešėja, patikslinusi – „būna geresnių, būna blogesnių, būna visai blogų“.

Asta Petrauskienė pristatė Harry Harlow, mokslininko-psichologo atliktą tyrimą su beždžioniukais, atskirtais nuo savo motinos.

Astos Petrauskienės pasisakymas: https://youtu.be/_cgGO2HKbLg

Tyrimo esmė yra tokia, kadangi mažasis beždžioniukas niekada nėra matęs, kaip atrodė jo tikra mama, jam buvo pagamintos dvi figūros, iš kurių viena pagaminta iš vielos turėjo indą, kuriame kyšojo čiulptukai pienui, kurių pagalba gyvūnas maitindavosi, o antroji figūra neturėjo nieko naudingo iš racionalaus požiūrio taško, tačiau buvo padengta švelniu kailiu.

Visa eksperimento esmė susiveda tik į tai, kad beždžioniukai prie figūros su pienu praleidavo laiko tik tiek, kiek jo reikėdavo pasimaitinti, o visą kitą laiką dėmesį skirdavo emociškai artimesnei figūrai. Išvada prašyte prašosi, kad emocinis artumas, švelnumas yra žymiai svarbiau nei maistas.

Tačiau svarbesni dalykai vyko toliau, – pasakoja psichologė. Užaugę tie beždžioniukai buvo sutrikusios psichikos. Jie negalėjo bendrauti nei su sveikais, užaugusiems su mama beždžioniukais, nei su tokiais pat, kaip ji patys. Jie negalėjo nei duoti, nei priimti meilės. Jie neieškojo bendravimo.

Jie visiškai nemokėjo poruotis. Suaugę gyvūnai elgėsi tiesiog neadekvačiai vienas kito atžvilgiu ir vengė net prisiliesti.

Todėl, jeigu patelės būdavo apvaisinamos dirbtiniu būdu (nes natūraliu tai niekaip nebuvo įmanoma) – jų instinktai būdavo tiek pažeisti, kad jos būdavo baisios mamos – visiškai nesirūpindavo savo palikuoniais, juos žalodavo ar net nužudydavo.

Tai parodo, koks svarbus yra ryšys su mama ne tik beždžioniukams.

Pranešėja priminė, jog šie beždžioniukai buvo pamaitinti, jiems užteko šilumos ir šviesos, jie nebuvo mušami ar kankinami, nebuvo gąsdinami ir jiems negrėsė joks pavojus.

Tačiau jie išaugo sužalota psichika. Po šio eksperimento gimė judėjimas dėl gyvūnų teisių.

Vėliau šitas tyrimas buvo laikomas vienu žiauriausių ir neetiškiausių tyrimų visoje psichologijos istorijoje.

Šiandienos Lietuvoje tai net ne tyrimai – tai praktika. Tik ne su beždžioniukais, o su mūsų vaikais.

Išvada būtų tokia:

Kadangi vaikui ryšio su tėvais praradimas yra traumuojantis, jis gali būti pateisinamas tik REALAUS PAVOJAUS gyvybei ir sveikatai atveju.

[…]

Rūta Visocnik

Teisininkė Rūta Visocnik savo pasisakymo metu pažymėjo tai, jog pirmiausia reikėtų apsibrėžti postulatus, dėl kurių kaip ir nekyla ginčai – tai, kad iš tiesų yra šeimų, kurioms reikia pagalbos, kitas būtų, kad niekas iš tiesų neskatina ir nepateisina smurto prieš vaikus – vis dar pasitaiko tokių vertinimų apie tai, jog bandymas kritikuoti esamą vaiko teisių apsaugos sistemą, yra pateikiamas kaip smurto pateisinimas.

Rūtos Visocnik pasisakymas: https://youtu.be/_yzT1d6Grzw

Neproporcingumo principas taikomas tarnybų darbuotojų reaguojant į įvykius sukelia bereikalingą įtampą visuomenėje, kuris vis auga.

Kitas dalykas, kurio vis dar nesugebėjo suvokti tarnybų darbuotojai yra tai, jog tėvai, kiti šeimos nariai ir patys vaikai – turi teises.

Tik gavus signalą apie esą įvykusį įvykį tarnybos sureaguoja taip, lyg kitoje pusėje nebūtų subjektai, turintys savo gyvenimą, interesus, jausmus. Tarnyboms ten yra kažkokia masė, su kuria galima elgtis ir minkyti kaip norima.

Visa tai, kas vyksta dabar vyko ir anksčiau, tik neviešinant informacijos viskas vyko lyg kažkur kitur. Žmonės nežinojo savo teisių, kas čia vyksta, kas per procesas – jie elgėsi kaip kažkokios neišvengiamos brutalios jėgos akivaizdoje. Tiesiog pasiduodavo tam nežinia kur nešančiam cunamiui, palygino Rūta Visocnik, priminusi, jog jokios gynybos nebūdavo.

Pranešėjos nuomone įtampą visame tame kelia ir konkretumo trūkumas. Neidentifikuojant konkrečių problemų ir reikalavimų tėvai nesupranta ko iš jų norima, pasakoja teisininkė. Ji prisimena, kaip tėvai klausia ką jiems daryti, kad nuo jų atsikabintų arba grąžintų vaikus.

Rūta Visocnik pasakoja, kaip bandydami išsiaiškinti situaciją kartu su tarnybomis varto dokumentus ir nagrinėja sakinį po sakinio, frazę po frazės, ir skaitome:

„Ant stalo indai, šaldytuve rasta jogurto, dešros, to ir ano“…

„Ir aš jau sakau – ar čia yra priežastis (indai ant stalo), dėl kurios prasidėjo visas šis procesas, ar tiesiog romano tipo aprašymas to, ką jie pamatė namuose. Visa tai susipina į vieną ir tada gaunasi tokia problema, kad mes kaip ir nežinome kur viso šio romano punktai ties kuriais mes turime dirbti kartu su tėvais, kad greičiau užsibaigtų visas šis procesas.

Šis konkretumo nebuvimas liečia tiek proceso inicijavimą, tiek nustatant kažkokias priemones, tikslus – ko siekia pačios institucijos šioje konkrečioje šeimos situacijoje, ir ką turi pasiekti visi kartu, kad galima būtų konstatuoti, jog štai, mes visi kartu pasiekėme šitą tikslą.

[…]

Rūta Visocnik papasakojo atvejį iš savo teisinės praktikos, kai atvejo vadybos posėdyje buvo pranešta, jog 4 metų vaikas žaloja save, daužo galvą į sieną, ko jis anksčiau niekada nedarydavo, ir kitais būdais save žaloja atskirtas nuo brolio, sesers ir tėvų. Kadangi neišėjo to nutylėti, laikina globėja privalėjo pranešti, kadangi teko pas medikus užfiksuoti – tai tada buvo išvesta taip, jog vaikas tai daro todėl, nes primokė mama.

[…]

Mindaugas Puidokas

Seimo narys Mindaugas Puidokas, papasakojo, kad jo rinkimų apygardoje įvyko pirmieji iš skandalingų atvejų, kurių metu buvo paimti iš šeimų vaikai, todėl, pasak jo jam teko į tai įsigilinti.

Seimo narys paminėjo, jog į jį asmeniškai po to kreipėsi dešimtys žmonių (daugiau nei 50), kuriems buvo padėta gauti advokatūros pagalbą.

Mindaugo Puidoko pasisakymas: https://youtu.be/2PPslM9iyfc

M, Puidokas paminėjo, jog vienas iš svarbesnių pagalbos šeimai klausimu siūlymų – tai pagalba vaikams užsienyje teikiant diplomatinę, konsulinę ir kitokią pagalbą šeimoms, kad ta pagal;ba būtų teikiama aktyviau, nes šiandien Lietuva ženkliai atsilieka nuo tokių valstybių kaip Lenkija, Vengrija, Rumunija ir kitų šalių, kurios susiduria su analogiškomis problemomis.

[…]

Politikas pabrėžė, jog jis savo pasisakymuose labai žavisi Lenkijos pozicija, kadangi ji Lietuvai yra suprantamiausia. Jis paminėjo žinantis, jog Lenkijoje yra gavę prieglobstį net ir Norvegijos kai kurie piliečiai iš kurių buvo kėsintasi atimti vaikus…

[…]

Rimantas Dagys

Seimo narys Rimantas Dagys savo pasisakymo metu atkreipė dėmesį į dominuojantį ydingą požiūri, jog vaikas nėra šeimos dalis, nes kalbame apie vaiko teises, vaiko apsaugą. Jis prisiminė, jog svarstant įstatymo nuostatas dominavo tokie užrašai, kaip „vaikas ir šeima“, pakeičiant mąstymo konstrukciją. Esant tokiai pozicijai kalbėti apie šeimos politiką tampa labai sudėtinga.

Rimanto Dagio pasisakymas: https://youtu.be/-zqGCNzsdvU

Maža to, atkreipė dėmesį Seimo narys – ta šeima pas mus dabar apskritai nelabai aiškus darinys. Mes čia turime tokį minties šedevrą, man kaip biochemikui nesuprantama, – yra ne lytys, o yra tiesiog vyras ir moteris. Ir nėra kitokių sąvokų. Tiesiog jų nėra, pabrėžė Seimo narys.

Gamtoje motinėlėje nesusikūrė jokia trečia alternatyva. Yra dvi alternatyvos, aiškios kiekvienam ragavusiems biochemijos pradžiamokslį. Aiškios kaip diena. Bet, pasirodo ne kiekvienam.

Mūsų praėjusios kadencijos prezidentė ramiai protingu veidu pateikė mums ratifikuoti Stambulo konvenciją. Neseniai diskutavome Seime su liberalais – jie paprašė įteisinti šitą konvenciją, ją pateikiant ratifikuoti. Tai sakau, šiuo metu yra 70 lyčių sugalvotų, tai dviem porom po 70 lyčių, gaunasi variantų 70 70-ame laipsnyje. – Tai Žemėje tiek smėlio nėra, jei skaičiuotume smėlį.

O kodėl taip daroma? – uždavė klausimą Rimantas Dagys. – Tam kad visiškai galima būtų suskaidyti mūsų bendruomenę, o bendruomenės pagrindas yra šeima. Kai mes ją suskaidome, tai tokiu atveju mes tą palaidą balą galime valdyti kaip norime…

[…]

Ramunė Jurkuvienė

Socialinių mokslų daktarė doc. Ramunė Jurkuvienė pradėjo savo pasisakymą žodžiais:

„Ateitis priklauso būtent tiems, kas rūpinasi šeima. Ir mes visi žinome, kad grėsmė šeimai yra grėsmių nacionaliniam saugumui sąraše“.

Ramunės Jurkuvienės pasisakymas: https://youtu.be/ps2G0k4OYOs

„Šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas, ir kita vertus, tam tikri teisės aktai akivaizdžiai tą šeimą silpnina. Mokslininkė priminė paradoksalų išsireiškimą, kuris skamba taip: „Nėra labiau nesuprantamų dalykų, kaip savaime suprantami“. Ji pateikė vieni kitiems prieštaraujančius šeimos politikoje pavyzdžius, kaip vyrų priešinimą prieš moterys, šeimas prieš kaimynus, vaikus prieš tėvus.

Ir priminė svarbiausią dalyką, praleistą toje politikoje, kad valstybės ir visuomenės pagrindas – šeima – yra pastatyta ant meilės pamatų. Atjautos, jautrumo ir atsakomybės.

Pasak Ramunės Jurkuvienės – šeimai turi būti suteikta autonomija, gerbiant jos orumą ir apsaugant nuo pašalinio išsikišimo.

[…]

Ramūnas Aušrotas

Laisvos Visuomenės Instituto teisės ekspertas Ramūnas Aušrotas, dalyvavęs darbo grupėje, sudarytoje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurioje buvo rengiamas naujas „Vaiko situacijos vertinimo aprašas“.

Teisininkas prognozavo, kad, jo nuomone, sistema taps dar labiau komplikuotesnė. Ir paaiškino kodėl, priminęs, jog pradžioje buvo pateikti trys skirtingi pataisų projektai.

Pirmoji versija buvo Mindaugo Puidoko, kuri sukritikuota kaip galimai prieštaraujanti Konstitucijai, antroji buvo Ramūno Karbauskio ir trečioji socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio komandos pateikta versija.

Ramūno Aušroto pasisakymas: https://youtu.be/FpGEiCB4xyY

Tuo metu situacija buvo tokia, pristato Ramūnas Aušrotas, – tuo metu įstatymą keitė valdantieji, o jų suformuota vyriausybė teikė alternatyvų projektą. Tai čia tas košmaras, kuris vienintelis galėjo įvykti šioje situacijoje – apjungti juos į vieną vietą– jis ir įvyko.

Bet kas iš to gavosi?

Neįmanoma dviejų konceptualiai skirtingų įstatymų sujungti į vieną, nes gaunasi hibridinis variantas, kaip arklys ir karvė viename. Ir tokį hibridinį variantą Seimas ir patvirtino.

Kuo jie iš esmės skyrėsi, trumpai pristato teisininkas – Mindaugo Puidoko variantas buvo susikoncentravęs į šeimą. Orientacija buvo ne į pažeidimą ir prevenciją, o į vaiko ir šeimos poreikių vertinimą.

O socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektas taip ir liko sufokusuotas į vaiką. Ir to įstatymo tikslas, kaip ir buvo – išliko vaiko saugumas. Ne šeimos, bet vaiko saugumas.

O pasirinktas metodas – prevencija per intervenciją, – suformulavo teisės ekspertas.

Tai štai, tęsė toliau pranešėjas, buvo bandyta sujungti šiuos du tikslus į vieną projektą ir kas tada atsirado:

„atsirado vaiko situacijos vertinimas, kuris apima rizikų vertinimą ir pagalbos vertinimą, kurį atlieka vienas ir tas pats vaiko teisių specialistas.

Pirminę situacijos vertinimo anketą sudarė 42 lapai, su pasibaisėjimu pasakoja teisininkas. Kai mes tą pamatėme, pasakėme, jog taip negali būti.Specialistui neįmanoma jo užpildyti ir tai yra neproporcingas dokumentas. Jis neturi tiek kompetencijų. Iš viso to lapų skaičiaus mes paruošėme aštuonis lapus.

[…]

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

Atsiliepimų 3

  1. Anonimas    -  2019-12-07, 20:04

    „Prigimtinės šeimos politikos stiprinimas“ – viskas tuom ir pasakyta. Tušti žodžiai ir tiek.
    Panašu į ,,Controlled opposition”.
    Tam, kad realiai apginti šeimas reikia visų pirma panaikinti vaikgrobišką sistemą, kurį įsigaliojo 2018 liepos 1 d. ir nubausti tuos, kas ją įvedė.
    Problema yra skurdas ir valdžios smurtas prieš piliečius, o ne tėvuose.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Už ką balsuotumėte prezidento rinkimuose, jei vyktų šiandien?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
A5

"Lietuva be miškų, be kelių, be mokyklų, be smulkaus verslo ir be ateities !" su...

Jei tikėti tik tuom ką matei, tai(nerandu žodžių, padėk)...

Gal paspringai bevardindamas kad iki Lietuvos nedasikasei......

Apie totalinę rusofobinę LT šizofreniją: lebionka.blogspot.com/2023/10/valdas-anelauskas-zombiu-lietuva.html...

Mes stojom i nato kad būtume apginti o db jau ir pulti norime)))...

Ginklų pramonė labai pelninga, kas turit pinigų ir galit - investuokit, daug uždirbsite. Tik nereikia...

Fu

Jei prievartauja nes neturi merginos tai sprendžiama labai paprastai, neturės kuo prievartauti tai ir merginu...