infa.lt

Seimo priimtais Švietimo įstatymo papildymais nuo kitų metų birželio 1 d. įteisintas ugdymasis šeimoje.

Nustatyta, kad vaikas jo paties ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu gali pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas būti ugdomas (ugdytis) šeimoje.

Pasirinkus ugdymąsi šeimoje, vaiko iki 14 metų tėvai (globėjai, rūpintojai) arba vaikas nuo 14 iki 18 metų ir pasirinkta mokykla sudaro mokymo sutartį.

Ugdantis šeimoje įgytas išsilavinimas prilyginamas mokykloje įgytam išsilavinimui.

Prieš sutarties dėl vaiko ugdymosi šeimoje sudarymą mokykla, pasitelkdama reikalingus specialistus, įvertina ugdymosi šeimoje sąlygas, vaiko brandos ir žinių lygį.

Taip pat nustatyta, kad tokius mokinius konsultuos, mokomąja medžiaga aprūpina, mokymosi pažangą ir pasiekimus, socializacijos poreikio užtikrinimą periodiškai vertina mokykla, su kuria sudaryta mokymo sutartis.

Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarką nustatys Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Įstatymo aiškinamajame rašte teigiama:

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nėra nurodytas privalomas institucinis (mokyklinis) mokymasis, todėl konstitucinių trukdžių savarankiškam mokymui nėra. Švietimo įstatyme ir įgyvendinamuosiuose teisės aktuose įtvirtinus saugiklius, būtų sudaromos palankesnės sąlygos  mokinius ugdyti šeimoje.

Daugumoje Europos šalių mokymasis šeimoje yra leidžiamas ir įteisintas. Mokymasis šeimoje yra įtvirtintas Airijos, Belgijos, Danijos, Suomijos, Italijos, Lenkijos, Portugalijos konstitucijose.

2017 m. Lenkijoje (37 mln. gyventojų) mokymosi šeimoje būdu mokėsi 14 tūkst. mokinių, JK (66 mln. gyventojų) – mokėsi 48 tūkst. mokinių. Latvijoje ir Estijoje mokymosi šeimoje būdu mokosi po 100 mokinių (neskaitant besimokančių nuotoliniu būdu).

JAV (350 mln. gyventojų) 2016 m. mokymosi šeimoje būdu mokėsi 2,3 mln. mokinių, tai sudaro 3 proc. visų šalies mokinių.

Visuomenėje vyksta objektyvūs pokyčiai: vis daugiau tėvų dirba lanksčiu grafiku, nori įsitraukti į vaikų ugdymą ir pašalinti jiems nepriimtinus mokyklų trūkumus. Informacinių technologijų plėtra suteikia mokiniams didesnes galimybes naudotis švietimo ištekliais ir mokytis pagal lanksčią dienotvarkę.

Mokyklų sistema netenkina visų individualių mokinių poreikių: mokiniai yra skirtingų gabumų ir polinkių, todėl turėtų būti sudaryta galimybė mokytis pagal individualią dienotvarkę, ugdyti mokinio atsakomybę, savarankiškumą. Mokymasis turi vykti saugioje, mokiniui  priimtinoje aplinkoje.

Rengti įstatymo projektą paskatino Mokymosi šeimoje asociacijos kreipimasis į Seimo narius. Įstatymo projektą rengė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto sudaryta darbo grupė iš Seimo narių, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovų, Mokymosi šeimoje asociacijos, Lietuvos tėvų forumo, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos, VšĮ Meda project atstovų.

Rengiant įstatymo projektą dalyvavo ir suinteresuotų privačių švietimo įstaigų ir bendruomenių atstovai.

Įstatymo projektui pritarė 75, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 7 Seimo nariai.