infa.lt

Ar iš tikrųjų ugdymas namuose prieštarauja geriausiems vaiko interesams?

Ar iš tikrųjų ugdymas namuose prieštarauja geriausiems vaiko interesams?

24 lapkričio
15:44 2019

Ramūnas Aušrotas, pranešimas skaitytas 2019 m. lapkričio 6 d. LR Seime vykusioje konferencijoje „Teugdo šeimos laimingus vaikus“

LR Seime po truputį juda į priekį Švietimo įstatymo pataisos, numatančios ugdymosi šeimoje įteisinimą. Seimo Švietimo ir mokslo reikalų komitetas iš esmės pritarė Švietimo įstatymo papildymui, kad Lietuvoje būtų įteisinta nauja ugdymo forma – ugdymas namuose, nepaisant neigiamos Vyriausybės išvados, kad tokios mokymosi formos įteisinimas prieštarautų geriausiems vaiko interesams, nes būtų neišklausoma vaiko nuomonė. Ar iš tikrųjų taip?

Jei tai būtų tiesa, tai daugelis Europos valstybių, kurios yra ratifikavusios Vaiko teisių konvenciją, negalėtų vaikų ugdyti namuose, bet jos tai daryti gali. 2017 m. duomenimis, tokių valstybių Europoje buvo 19. Tad ugdymosi namuose forma automatiškai geriausiems vaiko interesams neprieštarauja.

Pagal Vaiko teisių konvenciją, valstybei ir jos institucijoms yra privaloma vadovautis prielaida, kad vienas ar kitas tėvų sprendimas, daromas dėl vaiko, atitinka jo interesus, nebent būtų įrodyta kitaip. Valstybei, imantis veiksmų prieš tėvus (ypač atskiriant vaikus nuo tėvų), egzistuoja pareiga įrodyti, kad ji veikia dėl vaiko interesų.

Taigi, jei tėvai pasirenka vieną ar kitą ugdymo formą, kuri valstybėje yra legali, toks tėvų pasirinkimas automatiškai negali būti vertinamas kaip neatitikimas geriausių vaiko interesų.

Būtent todėl vaiko nuomonės išklausymo, kaip įstatyminės sąlygos, kad tėvai galėtų parinkti savo vaikui švietimo įstaigą ir (ar) mokymosi formą, vaiko teisę į mokslą reglamentuojančiuose įstatymuose nėra. Taigi, tėvų sprendimas parinkti savo vaikui ugdymosi namuose formą turi būti vertinamas kaip atitinkantis vaiko interesus, nebent būtų įrodyta kitaip.

Tėvų teisė parinkti savo vaikams ugdymosi formą kyla iš Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 1 papildomo protokolo (iš dalies pakeisto 11 protokolu), kuris dažnai vykdomosios valdžios yra pamirštamas. Jis nustato dvi teises: pirma, vaikų teisę į mokslą (ir atitinkamai, valstybės pareigą tai garantuoti) bei tėvų teisę parinkti savo vaikams švietimą ir mokymą pagal savo religinius ir filosofinius įsitikinimus (ir valstybės pareigą šią tėvų teisę gerbti).

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika šios nuostatos atžvilgiu sako kelis dalykus: a) kad tai yra išimtinė tėvų teisė Eriksson prieš Švediją (1989), b) kad valstybė turi pozityvią pareigą šios tėvų teisės atžvilgiu.

Protokole esantis žodis „gerbia“ „reiškia daugiau negu vien tik „pripažinti“, ar „atsižvelgti“; pagal savo verbalinę konstrukciją jis nurodo ne tik susilaikymą, bet ir valstybės narės pozityvią pareigą“, sakoma byloje Campbell ir Cosans prieš JK (1982).

Tad jei tėvai mano, kad tokia mokymo forma yra jų vaikams reikalinga ir naudinga, ir visuomenėje dėl to (įstatymo lygmeniu) sutariama, valstybė privalo sudaryti galimybę ja pasinaudoti, netaikydama tam neproporcingų apribojimų.

Ši teisė apima tiek ugdymą žinomos religijos doktrinos, tiek ir tam tikros pažiūrų sistemos pagrindu. „Terminas „įsitikinimai“  nėra tapatus „nuomonėms“ ar „idėjoms“. Jis pabrėžia tam tikrą nenuginčijamumą, rimtumą, koherentiškumą ir svarbą“, byloje Valsamis prieš Graikiją (1996), nagrinėjusioje Jehovos liudytojo teisę ugdyti vaiką pagal savo įsitikinimus, pasakė teismas.

Žodis įsitikinimai apima ir originalią ugdymo koncepciją ir jos nuoseklų taikymą.

Pavyzdžiui, byloje Campbell ir Cosans prieš JK (1982), kuri lietuviškame kontekste rezonuoja, nes buvo svarstomas fizinių bausmių vaikui klausimas, EŽTT pasisakė, kad „pareiškėjo pažiūros apima reikšmingus žmogaus gyvenimo ir elgesio aspektus, tarp jų ir įsitikinimus, susijusius su fizinių bausmių taikymu, ir nerimo, kurį gali sukelti šios bausmės, neutralizavimu“. (dėl šio EŽTT sprendimo „pliaukštelėjimo teisė“ JK egzistuoja ir iki šiol).

Šios teisės pagrindu krikščionys turi galimybę ugdyti savo vaikus pagal krikščionišką doktriną. Ji taip pat leidžia valstybėje egzistuoti ir netradicinio ugdymo formoms (pvz., pagal Montessori, Valdorfo, Suzuki ar kt.). Ugdymosi šeimoje forma neturėtų būti išimtis.

Byloje Valsamis prieš Graikiją (1996) teismas nusprendė, kad tėvų teisės pagal protokolo 2 str. apima: „ne tik mokymo turinį ir mokymo formą, bet ir visas „funkcijas“, kurias šiuo klausimu yra prisiėmusi valstybė“, tačiau šiai mokymosi formai įgyvendinti, kaip ir kitoms, galioja bendradarbiavimo su valstybe reikalavimas.

EŽTT praktika sako, kad valstybė turi atsakomybę suformuluoti mokymo programą. Byloje Kjeldesen, Busk Madsen ir Pedersen prieš Daniją (1976) teismas išaiškino, kad mokymo programa turi „užtikrinti, kad jame esanti informacija ir žinios būtų perduodamos objektyviai, kritiškai ir pliuralistiškai“.

Balansas tarp tėvų konstitucinės teisės ugdyti savo vaikus pagal savo įsitikinimus ir valstybės pareigos užtikrinti viešąjį interesą yra paskirstomas taip: tėvams leidžiama ugdyti savo vaikus pagal originalią ugdymo doktriną (koncepciją, metodiką ir pan.), tačiau mokymo turinys lieka bendras.

To išraišką galima rasti Lietuvos Respublikos ir Šventojo sosto sutartyje dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje, kurios 8 str. numato, kad katalikiškose ugdymo įstaigose ugdoma pagal katalikišką doktriną, o bendrojo lavinimo dalykų mokoma pagal Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos patvirtintą programą.

Panašiai yra reguliuojamas ir ugdymas pagal ministro įsakymu patvirtintą netradicinio ugdymo koncepciją, kurios 9.2. punktas sako, jog, nepriklausomai nuo to, kokia pasaulėžiūra grindžiamas netradicinis ugdymas, mokiniams laiduojama galimybė susidaryti mokslinę pasaulio sampratą, įgyti žinių, atitinkančių šiuolaikinio mokslo ir kultūros pasiekimų lygį, užtikrinamas ugdymo proceso integralumas.“

Nuogąstavimai, kad įteisinus ugdymąsi šeimoje vaikas bus mokomas, jog pasaulis yra diskas, kurį laiko trys drambliai, iš tiesų neturi jokio pagrindo.

šaltinis: Laisvos Visuomenės Institutas


Žymos

komentarai 3

  1. ugdymas naamuose    -  2019-11-25, 08:31

    gal ir neprieštarauja geriausiems vaiko interesams, bet va su integracija į visuomenę, socialiniais ryšiais ir kontaktų užmezgimu šis ugdymas jau labai silpnai tepadėtų vaikui. Jam reikalingi bendraamžiai ir svetimi žmonės, kad išmoktų gyventi toje aplinkoje. Namai – tai šiltnamis, po kurio tektų išeit į nepažįstamą laukinę gamtą…

    Atsakyti į šį komentarą
    • Jonas    -  2019-11-25, 11:44

      Nereikėtų manyti, kad šeimoje ugdomi vaikai visą laiką sėdi namuose. Yra daug galimybių lankyti neformalaus ugdymo užsiėmimus ir ten lavinti savo socialinius gebėjimus. O mokyklinė socializacija dažnai būna negatyvi: vaikai tampa įžūlūs, ima rūkyti, gerti ir t.t.

      Atsakyti į šį komentarą
    • ką Jūs čia abu nusikalbate?    -  2019-12-02, 23:43

      Amerikoje valdžia suka galvas kaip atlikti patikrinimus šeimose auginančius vaikus namuose, nes tie be galo protingi, vikrūs, stiprūs ir t.t…
      Ir tikrai vaikams nereikia sėdėti mokyklose (nuo ilgo sėdėjimo vystosi lėtinės ligos), kur atmosfera dažnai būna negatyvi (tai Jonas puikiai pastebėjo).
      Dar mokyklos sunaikina vaikų kūribingumą, individualumą, daužo iš visų pusių, kol nepastato vaiko į ‘bendros masės’ rėmus. Netikite? Pamiršote žodžius: keistuolis, atsiskyrėlis, lėtas, išsišokėlis ir t.t… Kai realiai tokie ‘kitokie’ vaikai dažniausiai yra gabesni.
      NENUGINČIJAMAS FAKTAS – visi žmonės yra SKIRTINGI. Tad dar kartą – ką iš vaikų padaro ir ypač iš gabių vaikų, visiems vienoda mokyklinė programa?
      Galiausiai prisiminkite turčių vaikus. Jie ką? Vaikščiojo ir vaikšto į bendrus darželius ir mokyklas? Į darželius jie neina apskritai, tuo tarpu privačiose mokyklose klasėje sėdi vienetai ir jie kažkaip nuo socializacijos trūkumo nekenčia.
      Taigi ugdymas namuose – yra išsilavinusios ir pažangios visuomenės bruožas, nes jie suvokia, kad visi žmonės skirtingi, tad reikia ir skirtingų vystymosi, augimo, mokymosi ir gyvenimo sąlygų.

      Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Reklama

Apklausa

Ar reikia sugrąžinti privalomą kaukių dėvėjimą?


  • Nereikia (64%, 86 balsavo)
  • Reikia parduotuvėse ir transporte (20%, 27 balsavo)
  • Reikia (16%, 21 balsavo)

Viso balsavo: 134
Pradėta - 2020 27 liepos @ 10:56
Pabaiga - 2020 27 rugpjūčio @ 10:56

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas
    Kazlų Rūdos meras atsisakė „Maisto banko“ kvietimo globoti jų akciją Kazlų Rūdos savivaldybėje

Kazlų Rūdos meras atsisakė „Maisto banko“ kvietimo globoti jų akciją Kazlų Rūdos savivaldybėje

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Kaimo aludaris apie ES skelbiamas „lytines vertybes“

Kaimo aludaris apie ES skelbiamas „lytines vertybes“

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė apie socialdemokratus: „Šoko per tvorą, pagadino orą“

Jolanta Blažytė apie socialdemokratus: „Šoko per tvorą, pagadino orą“

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    S.Skvernelis griežtai pasmerkė A.Valinsko siūlymą „šaudyti koloradus po vieną į metus“

S.Skvernelis griežtai pasmerkė A.Valinsko siūlymą „šaudyti koloradus po vieną į metus“

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Kiguolio špargalkė balsavimams antrame LR Seimo rinkimų ture

Kiguolio špargalkė balsavimams antrame LR Seimo rinkimų ture

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Dėl A. Valinsko pasisakymo siūlant šaudyti „koloradus po vieną į metus“, pradėtas ikiteisminis tyrimas [video]

Dėl A. Valinsko pasisakymo siūlant šaudyti „koloradus po vieną į metus“, pradėtas ikiteisminis tyrimas [video]

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Išmoktas bejėgiškumas. Užprogramuotas skurdas.  Kodėl neveikia patarimas „paimkite gyvenimą į savo rankas“?

Išmoktas bejėgiškumas. Užprogramuotas skurdas. Kodėl neveikia patarimas „paimkite gyvenimą į savo rankas“?

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Ramūnas Karbauskis. Apie tai, ką konservatoriai veiks po Seimo rinkimų

Ramūnas Karbauskis. Apie tai, ką konservatoriai veiks po Seimo rinkimų

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Pastovus karantinas, baimė ir policinė priežiūra – tai mūsų ateitis?

Pastovus karantinas, baimė ir policinė priežiūra – tai mūsų ateitis?

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Kur semtis jėgų?

Kur semtis jėgų?

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Zigmas Vaišvila. išdidus V. Radžvilo vadovaujamas Nacionalinis susivienijimas sieks po ketverių metų įveikti 5% barjerą

Zigmas Vaišvila. išdidus V. Radžvilo vadovaujamas Nacionalinis susivienijimas sieks po ketverių metų įveikti 5% barjerą

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Ingrida Šimonytė neatmetė galimybės tartis su Laisvės Partija švietimo klausimais

Ingrida Šimonytė neatmetė galimybės tartis su Laisvės Partija švietimo klausimais

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Andrius Martinkus. 1/10 arba Mintys po rinkimų

Andrius Martinkus. 1/10 arba Mintys po rinkimų

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Rinkėjai visada teisūs. Jei tu laimi – taip ir yra. Jei pralaimi – nuosprendis taip pat teisingas

Rinkėjai visada teisūs. Jei tu laimi – taip ir yra. Jei pralaimi – nuosprendis taip pat teisingas

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą

Nu gėda ka aš daugiau galiu ir pasakyti...

tra ta ta ta ta tam!...

Šaunuoliai, kurie tai padarė.O medijos užzombuoti žmonės lai ir toliau tiki , ką jiems pučia...

Dekoju uz drasa rasydami si straipsni 200% palaikai mes zomones per ilgai tylejome del nezinojimo...

Beje, ir tie 15 žmonių atstovauja tūkstančiams lietuvių palaikiusių šią akciją socialiniuose tinkluose. Pasidomėkite, jų...

Kiekvienas lietuvis turi teisę išsakyti savo poziciją Lietuvos vardu - tai jo žemė, kurią jis...

Ar ten 15 žmonių jį palaiko ar daugiau nėra esmė. Neturėtų būti legalu naudoti Lietuvos...

Viena vertus, Trump'ą palaiko tikrai ne 15 žmonių. Kita vertus, labai gaila, kad palaiko ne...

Palaikau Trampą, jis už tradicinę šeimą, už darbo vietų išsaugojimą, už tai kas ir mums...

Gyvenate Amerikoje, tai ir nesikiškite į Lietuvos politiką. Mes palaikome Trampą. Jis tikras vyras ir...

Pasidalinkite su savo draugais
Sveiki, verta dėmesio: *Ar iš tikrųjų ugdymas namuose prieštarauja geriausiems vaiko interesams?* - nuoroda: https://infa.lt/38531/ar-is-tikruju-ugdymas-namuose-priestarauja-geriausiems-vaiko-interesams/