infa.lt

Šaltasis šnipų karas 2.0

INFA.LT
2019.11.23 19:57

Neseniai Lietuvos prezidento, Gitano Nausėdos patarėjas pranešė, kad Rusija sutiko apsikeisti šnipais „dviem už tris, nes norėjo užtikrinti savo agentų, sulaikytų Lietuvos žvalgybos, išlaisvinimą, rašo polskieradio24.pl portalas.

Nikolajus Filipčenko, vienas iš pakeistų rusų, buvo FSB karininkas, turintis papulkininkio laipsnį. Kaip rašo žiniasklaida, jis stengėsi gauti prieigą prie tarnybos, kuri saugo svarbiausius politikus, kad sudėliotų „blakes“ reikalingose vietose. Tuo tikslu jis bandė užverbuoti prezidento saugumo pareigūnus.

Sergejus Moiseenko, savo ruožtu, domėjosi NATO misija patruliuojant Baltijos šalių oro erdvę, perduodavo informaciją apie Lietuvos kariuomenės dalyvavimą operacijose Afganistane ir atskirų padalinių dislokacijos vietas, taip pat apie tai, kaip Lietuva naudojasi nepilotuojamais orlaiviais. Rusai buvo nuteisti atitinkamai 10,5 ir 10 metų kalėjimo.

Lietuvos prezidento patarėjas Vytautas Jonas Žukas pažymėjo, kad Lietuvos piliečiai Rusijoje buvo sulaikyti ir nuteisti vėliau nei Rusijos piliečiai Lietuvoje. Jo manymu, Maskva tai padarė norėdama gautų žmones, kuriuos būtų galima apkeisti į savo darbuotojus.

Šnipų mainai vyko praėjusią savaitę, vėliau ėmė atsirasti papildoma informacija šia tema. Rusai paleido lietuvį Aristidą Tamošaitį, Eugenijų Mataitį (turintį Rusijos ir Lietuvos pilietybes), taip pat Norvegijos pilietį Frode Berg, kurį rusai apkaltino bandant išgauti informaciją apie Rusijos branduolinius povandeninius laivus.

Pokalbis su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto darbuotoju Nerijumi Maliukevičiumi.

„Polskie Radio“: Kaip jūs vertinate šnipų mainus tarp Lietuvos, Norvegijos ir Rusijos? Ar jūs vertinate šį įvykį Baltijos regiono saugumo kontekste, ar, jūsų nuomone, čia svarbesni kiti aspektai?

Nerijus Maliukevičius: Nuo tam tikro momento jau buvo galima daryti prielaidas, kad mainai įvyks. Rusijos kaliniai keletą metų buvo Lietuvos kalėjimuose. Savo ruožtu pas rusai buvo lietuviai. Tačiau visos operacijos sudėtingumas buvo beprecedentis: tai nebuvo tik mainai tarp Lietuvos ir Rusijos, joje dalyvavo ir Norvegijos pilietis.

Matome, kad NATO narės sugeba padėti viena kitai, bendradarbiauti. Incidentas taip pat rodo aukštą žvalgybos aktyvumo lygį šiame regione.

– Ar svarbus pats mainų momentas? Ar tai galėjo nutikti kitu metu?
– Padėtis neatrodo tokia, kokia buvo keičiantis kaliniams tarp Rusijos ir Ukrainos, kai jie kalbėjo apie politikos sušvelninimą Maskvos atžvilgiu. Čia nematau politinio konteksto. Tokios operacijos buvo vykdomos šaltojo karo metu tarp vakarų ir rytų blokų šalių. Prisimename, kad Vokietijoje buvo vadinamasis šnipų tiltas – Glienicke tiltas.

Dabar, kaip bebūtų paradoksalu, mes vėl tam tikru mastu, bent jau žvalgybos ir šnipinėjimo pasaulyje, atsidūrėme Šaltojo karo realijose. Tuos pačius mainus, kurie anksčiau vyko kažkur Rytų ir Vakarų Berlyno pasienyje, mes dabar matėme Rusijos ir Baltijos šalių pasienyje.

Esti Kohver (Eston Kohver) istorija, kurį rusai pagrobė pasienio zonoje, o paskui 2015 metais apkeitė į Rusijos pilietį Rusijos ir Estijos pasienyje, sulaukė didelio rezonanso.

Dabar mainų operacija,, kaip pranešama, buvo vykdoma Rusijos ir Lietuvos pasienyje. Tai iliustruoja, jog kalbant apie žvalgybos sritis, esame naujo šaltojo karo realijose.

– Ką manote apie rusų žvalgybos veiklą Baltijos regione. Ten auga karinė veikla, ar tas pats vyksta žvalgybos srityje?

– Matome, kad Kremlius daugiausia dėmesio skyrė žvalgybos potencialo kaupimui regione: jis investuoja į technines priemones, taip pat į žmones.

Pažvelgę į šių dviejų Rusijos agentų istoriją, jų interesų sritį, galite suprasti, kas pirmiausia domina Kremlių. Vienas iš FSB pareigūnų bandė gauti informaciją, pasiklausant Lietuvos politinių lyderių, Lietuvos prezidento pokalbių.

Antrasis domėjosi NATO misija saugant Baltijos šalių oro erdvę ir rinko informaciją apie Lietuvos karinį potencialą.

Būtent į šias sritis Rusijos karinė ir užsienio žvalgyba sutelkia savo dėmesį. Tai buvo sudėtinga operacija.

Svarbu, kad ji sėkmingai baigėsi. Tai parodo, kaip glaudžiai bendradarbiauja Aljanso nariai: jie atsižvelgia į sąjungininkų interesus, padeda vieni kitiems tokio pobūdžio mainuose, kaip tai darė Lietuva ir Norvegija.

→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt

→ Naujienlaiškis

→ Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 126

Žymos:

Komentarų: 0

Rašyti komentarą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Laikrodis

Apklausa

Ar pritariate visuotiniam privalomos karo tarnybos įteisinimui?


Rodyti rezultatus

Loading ...

Kūno masės ir ūgio indekso (KMI) apskaičiavimas

    Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius.  Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Gintaras Furmanavičius. Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    „Žaliasis kursas“ ir tikroji taršos anatomija: kas iš tiesų teršia planetą ir kas už tai moka?

„Žaliasis kursas“ ir tikroji taršos anatomija: kas iš tiesų teršia planetą ir kas už tai moka?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą

nesigilinate i reiskiniu priezastis! Ar is geroves gyvenime vyksta tie abortai? Ir,kaip ten bebuve,o vaikas...

ta "teisingumo iliuzija",kuri tik dabar issisklaide!? O juk jo niekada nebuvo ir nebus! Ir niekur....

tai ju nebus ir buti negali! Niekas nerizikuos atsakyti uz kita neturedamas jokiu garantiju,kad tas...

ar tiesiog pametete skaiciu,kiek tokiu jau buvo? Norite vilties? Atimkite is ju lovi - privilegijas,nepagristai...

Europa prisipazista,kad yra kariaujancioji puse!?...

Karas manau tam ir reikalingas masonams, kad jo priedangoje bandytų įvesti visuotinį sekimą bei kontrolę,...

jam be rothschild'ų iš paryžiaus ir london city niekaip...