infa.lt

youtube nuotr.

„Gerbiamasis J. E. Prezidente Gitanai Nausėda,

Prezidento išrinkimas yra stebuklas, kai išrinkimas virsta pareiga ir įsipareigojimu žmonėms ir valstybei.

Iš tautos mylimo ir gerbiamo Prezidento laukiama darbų gerovės linkme ir asmeninių pavyzdžių, kaip tos gerovės nepriešpastatyti skurdui ir žmonių nusivylimui. Dalis žmonių Lietuvoje gyvena ties skurdo riba, todėl reikia įvertinti atsakingai, kiek jautru ir išmintinga yra prašyti iš mokesčių mokėtojų beveik 400 tūkstančių eurų Prezidento rezidencijos Turniškėse pagražinimui, o taip pat išlaidų kelionėms, reprezentacijai ir kitiems reikalams.

Šiuo atveju nori nenori kyla asociacijos su buvusiais Lietuvos Prezidentais. Skirtingai nuo Prezidento Valdo Adamkaus, kuris buvo labai kuklus ir dėl to labai gerbiamas, dabartinės tradicijos Prezidentūroje formuojasi kiek kitos – gerovės tik Daukanto aikštėje kryptimi, kurioje gera ir saugu gyventi tik Prezidentui ir jo aplinkai. Esu giliai įsitikinęs, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas turėtų pirmenybę atiduoti ne Prezidentūros gerovės didinimui, bet pagalbai skurstantiesiems ar vaikučiams šeimynose.

Prezidentas, būdamas Konstitucijos garantas ir duotų įsipareigojimų vykdytojas, taip pat turėtų neprisidėti prie Vyriausybės veiksmų didinant mokesčius (buvo pažadėta, kad jie nebus didinami) bei ginti piliečių ir verslo teises nuo skubotų ir nepamatuotų sprendimų, kurie, kaip perkūnas iš giedro, šilto ir rudeniško dangaus, nukrito prieš priimant kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetus.

Iš Prezidentūros buvo pateikta krūva siūlymų, kurie tik sukėlė nereikalingą verslo ir samdomų žmonių jaudulį ir neaiškumą – rinkiminiai pažadai, atrodo, virsta naujais mokesčiais. Verslą kuriantys žmonės negali kas 1–2 mėnesius kaitalioti savo veiklos dėl besiblaškančios valstybinės mokestinės aplinkos. Mokestiniai įstatymai sukelia daugiau chaoso negu bet kurie kiti, nes į mokesčius žmonės pirmiausia žiūri vertindami per mano ir svetima prizmę: kiek mokesčiai (valstybė) atims mano pajamų. Prezidentas neturėtų būti ta ranka, kuri padeda Vyriausybei didinti mokesčius.

Pats greičiausias būdas laimėti karą prieš skurdą ir pradėti kurti gerovės valstybę yra nustoti vaidinti, kad mes esame turtingi. Pats geriausias būdas padėti senjorams yra pensijų didinimas, o ne šildymo paslaugos ar mėsos produktų pardavimas mažesnėmis kainomis. Atimant iš vienų ir atiduodant kitiems, nepadarysi valstybės turtinga.

Vienas svarbiausių Prezidento ir jo komandos uždavinių turi būti apginti verslą ir iniciatyvų žmogų nuo valdininkų ir formalių paragrafų savivalės – nereikia bijoti didelių verslų ir rinkų, reikia bijoti didelės Vyriausybės ir valdininkų armijos.

Su pagarba

prof. Kęstutis Glaveckas

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras“