infa.lt

Lapkričio 13 d. posėdyje Žmogaus teisių komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.  XIIIP-3867, kuriuo  siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) Didžiosios kolegijos 2011 m. sausio 6 d. sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą.

Šiuo sprendimu Lietuva pripažinta pažeidusi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) pirmojo protokolo 3 straipsnį, garantuojantį teisę į laisvus rinkimus, dėl pareiškėjo „pasyviosios“ rinkimų teisės būti renkamam Seimo nariu apribojimo, kuris yra nuolatinio ir negrįžtamo pobūdžio.

Įstatymo projektu siūlomomis Konstitucijos pataisomis turėtų būti užtikrintas teisės į laisvus rinkimus įgyvendinimas ir taip įvykdytas EŽTT sprendimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnyje nurodoma, kad Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas.

Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarime išaiškinta, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kai asmuo, kurio Seimo nario mandatas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo panaikintas apkaltos proceso tvarka, taip pat asmuo, kuris už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, ir […], pagal Konstituciją niekada negali būti renkamas Respublikos Prezidentu, Seimo nariu, negali užimti Konstitucinio Teismo teisėjo […] pareigų, t. y. negali užimti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.

Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarime konstatuota, kad iš Konstitucijos 135 straipsnio 1 dalies Lietuvos Respublikai kyla pareiga pašalinti Konvencijos pirmojo protokolo 3 straipsnio nuostatų nesuderinamumą su Konstitucijos, inter alia jos 59 straipsnio 2 dalies ir 74 straipsnio, nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos teisinė sistema grindžiama Konstitucijos viršenybės principu, vienintelis būdas pašalinti šį nesuderinamumą – priimti atitinkamą (-as) Konstitucijos pataisą (-as).

Taigi siūlomas 10 metų draudimo būti renkamam Seimo nariu terminas, įstatymo iniciatorių nuomone, būtų proporcingas ir leistų tinkamai atsižvelgti į EŽTT pateiktus išaiškinimus dėl „pasyviosios“ rinkimų teisės į parlamentą ribojimo ir pagal siūlomą Konstitucijos 74 straipsnio papildymą šis EŽTT sprendimas būtų įvykdytas visa apimtimi.

Priėmus siūlomą Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymą  Konstitucijos 74 straipsnis būtų papildytas 2 dalimi, kuri skelbtų, kad „asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, gali būti renkamas Seimo nariu ne anksčiau kaip po dešimties metų nuo tokio asmens pašalinimo iš užimamų pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo.

Toks asmuo negali būti renkamas Respublikos Prezidentu, taip pat negali užimti jokių kitų Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu“.

Svarstomą Konstitucijos 74 straipsnio  pakeitimo projektą pateikė 95 Seimo nariai.

Žmogaus teisių komitetas pritarė Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo projektui.