infa.lt

youtube stop kadras

Spaudos konferencijos, vykusios Seimo konferencijų salėje, metu, visuomenei buvo pristatyti pokyčiai Lietuvos „Centro partijoje” ir jos politinės rinkiminės programos gairės artėjantiems 2019 metų rinkimams į Seimą.

Pristatydamas planus Naglis Puteikis pirmuoju žingsniu įvardino partijos pavadinimo keitimą į „Centro partija – Gerovės Lietuva“, vėliau paaiškinęs kodėl, bei pristatė partijos rinkimų sąrašo vedančiuosius asmenis, kurie ir dalyvavo šioje spaudos konferencijoje – tai Povilas Gylys, Rūta Janutienė, Kristupas Krivickas ir pats Naglis Puteikis.

Taip pat jis paminėjo, jog naujas partijos pavadinimas susijęs su dalimi Prezidento pasiūlytų „gerų darbų Seimui“. Ir Seimas, esą jau parodė nepasitenkinimą „šiais Prezidento darbais ir siūlymais“ dėl mažesnės turtinės ir pajamų nelygybės.

N. Puteikis priminė, jog Seime jau buvo pirmieji balsavimai, iš kurių „aiškiai matosi“ – beveik visos frakcijos priešinasi, kai kurios visos ištisai balsuoja „prieš“.

Rūta Janutienė savo pasisakymą pradėjo nuo Lietuvos (Skandinavijos bankų) bankų pelnų apžvalgos, pristačiusi, jog du stambiausi bankai (neįvardino kokie) paskelbė apie savo 9 mėnesių grynuosius pelnus, kurie siekė 182 mln eurų. „Tiek uždirbo du bankai per 9 mėnesius, ir šiandien mes Seime stebime pokiliminį mūšį dėl apmokestinimo, turto klasės apmokestinimo. Ir mes matome, kaip vis mažiau [lieka] valios čia.“, – pasakojo Rūta Janutienė.

Ji teigė, jog „žmonės dabar yra pasibjaurėję politika. Tokia politika kokia dabar yra čia“. Ir priminė, jog „nepaisant to, jog per rinkimus visi šneka ir žada didesnes pensijas, didesnį finansavimą švietimui, […] sveikatos apsaugai…, – finale viskas baigiasi tokiomis konferencijomis, kokia vakar vyko Seime – kaip sustabdyti viešo intereso gynėjus ir apginti nuo jų viešą interesą“.

Rūta Janutienė pateikė du skaičius: „101 procentas gerovės čia, Vilniuje, ir 42 procentai tos Europos Sąjungos gerovės vidurkio regionuose, labiausia apleistuose regionuose“. Mes turime dvi lietuvas, bet tai ne tai, kad skirtingos lietuvos – tai skirtingos valstybės“, – pateikė savo matymą pranešėja.

„Ir per tuos 30 metų ši socialinės atskirties tema buvo marginalizuota. […] Mano svajonė yra, kad mano kartos žmonės, t. y. žmonės, kurie visą nepriklausomybę [laikotarpį] sąžiningai dirbo, mokėjo mokesčius – nebijotų išeiti į pensiją“, – sakė Rūta Janutienė.

Žurnalistė prisiminė ekoaktyvistę GretęThunberg ir tai, kaip Pasaulis džiaugėsi jos pasakymu „Jūs atėmėte mano vaikystę“ bei pridūrė: „aš galiu už savo kartą pasakyti, už žmones gyvenančius iš savo atlyginimo – mokytojus, gydytojus, kurie yra marginalizuoti būtent socialiai ir pajamomis – aš galiu pasakyti, kad jūs iš mūsų atėmėte senatvę, tai yra ir dabartį, be abejo…“

Povilas Gylys savo pasisakymo metu pažymėjo, jog Gerovės valstybės sąvoka Pasaulyje yra žinoma jau daugiau, kaip pusę amžiaus, bet Lietuvoje per 30 metų šita sąvoka buvo lyg ir tabu.

Idėjiškai šią Gerovės valstybės koncepciją-strategiją, turėjo palaikyti ir kairieji, ir krikščionys, bet, kadangi autentiškų kairiųjų ir krikščionių pas mus praktiškai nebeliko, – tai nebeliko ir žmonių, kurie realia konceptualiai kalba ir bando įdiegti Gerovės valstybės koncepciją gyvenime.

Povilas Gylys pristatė savo „Gerovės valstybės“ matymą, tuo pačiu paminėjęs ir tai, jog ji niekaip nesusijusi su skustančia visuomene, kurioje yra didžiulė nelygybė, smunkantis pilietiškumas, kai mažėja žmonių norinčių kovoti už bendrąjį gėrį.

Jis reziumavo, jog valstybė, kurioje klesti skurdas, nelygybė, baimė, kurioje akyse mažėja pilietiškumas negali būti vadinama „Gerovės valstybe“, todėl reikia politinės jėgos, kuri imtųsi šios misijos, su džiaugsmu palaikant Prezidentą, kuris […] iškėlė šitą idėją, legitimizuodamas šią sąvoką […]

Kristupas Krivickas savo pasisakymo metu užsiminė jog „Centro partija – Gerovės Lietuva“ trys pagrindinės programinės ir nuostatos kryptys yra:

Socialinės atskirtis problematika ir jos mažinimas – didesni mokesčiai turtingiesiems, o mažesni mokesčiai ir didesnės algos nepasiturintiems.

Viešasis interesas ir jo gynimas – tai ką vienas aktyviausiai šiame Seime daro Naglis Puteikis – tai yra miškų, kultūros paveldo nuo apstatymo stikliniais monstrais gynimas, ir daugybė kitų ant teisėtumo ribos balansuojančių klausimų viešinimas.

Kova su korupcija ir nepotizmu, ką mes stipriai pajutome kai Rūta kalbėjo apie Vilnių ir likusią Lietuvą kaip dvi valstybes. Jeigu Vilniuej korupcija įvardijama kaip dėžutės E. Masiuliui perdavimas, – tai regionuose visi taip su visais susiję, jog neįmanoma gauti jokio darbo regiono savivaldybės įmonėje, jei nesi kažkokios partijos narys, neturi įtakingų užtarėjų ir pan. Taip yra bet kur kur dursite pirštu.

Tai yra tie trys mūsų pagrindiniai taikiniai – atskirtis, viešasis interesas ir kova su korupcija, reziumavo Kristupas Krivickas.

Naglis Puteikis papasakojo apie tai, kaip Seime lobistai stabdo jau dabar „gerovės Lietuvos“ įstatymų paketus, tame tarpe ir pateiktus Prezidento, dėl prekybos centrų ir bankų apmokestinimo.

Jis priminė, jog pirmasis paketas praėjo pateikimo Seime stadiją – tai yra prekybos centrų apyvartos apmokestinimo – socialdemokratai, konservatoriai ir liberalai praktiškai vieningai balsavo prieš. Valstiečiai taip pat balsavo nevieningai. Tai nedidele persvara tas projektas juda į sekančią stadiją, bet, pavyzdžiui, bankų turto apmokestinimas yra užstrigęs.

Naglis Puteikis atkreipė dėmesį į tai, jog pirmadienį skelbtame turtingiausių valstybės tarnautojų sąraše yra teisininkų ir jų giminių, kurie greičiausiai arba galimai dirbo taip pat ir prie pažymos, kuria buvo sustabdytas šis įstatymo projektas (Bankų turto apmokestinimo).

Pagal Seimo statutą, jei Seimo Teisės departamentas parašo išvadą, kad projektas galimai prieštarauja Konstitucijai, – jis negali atsidurti Seimo posėdžių salėje tol, kol Teisės komitetas jo neapsvarstys, ir jis gali jį praleisti į posėdžių salę tik tokiu atveju, jei dauguma komiteto narių balsuoja už tai, kad nepritarti tokiai Teisės departamento išvadai.

Taigi, reziumuoja Naglis Puteikis, turtingiausi valstybės tarnautoja galimai įtakojo Teisės departamento darbuotojus (Seimo kanceliarijos), ir jie parašė tokį dalyką, kad paketas apmokestinti Lietuvos bankus galima prieštarauja Konstitucijai. Keturiolikoje Europos valstybių neprieštarauja Konstitucijai, o Lietuvoje, matote, prieštarauja.

Seimo narys paminėjo stambiausių Lietuvos bankų grasinimą palikti Lietuvą, išsakęs nuomonę, jog „gal ir gerai, tegu palieka, ateis mažesni bankai, padoresni ir mažiau šykštūs“. Aplinkinės valstybės nė viena nenumirė dėl to, kad ten bankų pelningumas yra mažesnis. N. Puteikis priminė, jog Lietuvos bankai yra vieni pelningiausių Europos Sąjungoje.

Tos jungtinės valstybės tarnautojų, ypač teisininkų Seimo kanceliarijoje ir dalies politikų pajėgos, akivaizdu, kad visomis išgalėmis priešinasi „Gerovės valstybės“, iš esmės priešinasi ir Prezidento iniciatyvoms, ir labai aiškiai ir nedviprasmiškai gina pačių turtingiausių Lietuvos sluoksnių interesus. Tų sluoksnių, priminė Seimo narys, kurie moka pačius mažiausius mokesčius.

Plačiau: