infa.lt

nuotr. REUTERS

Grupė NATO ekspertų Rygoje atliko testus, kad patikrintų, kaip lengvai Aljanso kariškiai internete teikia slaptą informaciją, rašo Vokietijos laikraštis „Der Tagesspiegel“. Tam buvo sukurta netikra svetainė kariškiams ir moters profilio paskyra pažinčių programoje. Pasekoje NATO kariai potencialiems piktavaliams pranešė savo namų adresus, išmaniaisiais telefonais siuntė karinių pratybų nuotraukas, o kai kurie net nusprendė palikti savo postą norėdami susitikti su savo širdies dama.

Nematomas virtualus karas prieš melą ir apgaulę prasidėjo jau seniai, rašo vokiečių laikraštis „Der Tagesspiegel“.

Tūkstančiai kariškių iš įvairių NATO šalių kartu vykdo pratybas Latvijos miškuose, kad parodytų aljanso buvimą prie rytinių sienų. Kai kurie tuo metu žaidžia savo mobiliaisiais telefonais, pažymi leidinys.

Pasak straipsnio medžiagos, anksčiau vyrai internete aptikdavo gerai sukurtą svetainę, kurią neva sukūrė kariuomenė. Ten jie plepėjo apie armiją, apie orą, apie gyvenimą. Kai kurie ten užsisakė marškinėlius ir nurodė pristatymui savo namų adresą. Be to, kai kurie kariškiai bendravo pažinčių programoje „Tinder“ su moterimis ir demonstravo joms nuotraukas, kuriose jie atvaizduoti su uniforma. Tada damos pageidavo pasimatymo, ir du kariškiai nusprendė palikti dėl jų savo postą. Tai buvo klaida iš jų pusės, – rašo leidinys.

Svetainė kariškiams ir moters profilis „Tinder“ buvo spąstai – išbandymas, kurį NATO ekspertų komanda 2018 metų vasarą Latvijos armijos pavedimu atliko norėdama atskleisti silpnas vietas savo gretose. Paaiškėjo, jog pas karius buvo gana lengva išvilioti adresą ar nuotraukas iš pratybų, ir net įkalbėti juos palikti savo postą.

Manoma, kad panašūs veiksmai gali suveikti ir kitais atvejais, aiškina vokiečių laikraštis. Patikrinimą su pokalbių programos kariškiams pagalba ir moters profiliu pažinčių svetainėje vykdė ekspertai Rygoje, kur randasi Strateginės komunikacijos centro būstinė, taip pat palaikoma Vokietijos

Anot centro vadovo Janio Sartso, norint išanalizuoti virtualias kovas, kurios dažnai lieka neatpažintos, būtina išanalizuoti situaciją ir parengti strategijas. Testu jie norėjo parodyti, ką galima pasiekti tik išmaniaisiais telefonais. „Mes norime visus pažadinti“, – sakė Sartsas.

Anksčiau, norėdami skleisti propagandą ir melagingą informaciją jie turėjo spausdinti lankstinukus, apgauti žurnalistus ir visur siųsti savo agentus. Dabar tam pakanka per kelias minutes sukurto ir orientuoto į atitinkamą grupę profilio gerai žinomame internetiniame forume. Tinkle nesunku suklaidinti asmenį ir atlikti manipuliatyvias operacijas. Tačiau daug svarbesnė yra virtuali kova dėl prerogatyvos pristatant, kurių pažiūrų iš tiesų prisilaiko ta ar kita partija, etninė grupė ar vyriausybė.

Kaimyninėje Lietuvoje nežinomi asmenys 2017 metais socialiniuose tinkluose paskleidė gandą apie 17-metės mergaitės išžaginimą, kurį įvykdė Bundesvero, kaip NATO padalinio kariškiai. Daugelis mano, kad šio gando šaltinis yra Rusija, rašoma leidinyje.

Lietuvos vyriausybė nustatė, kad tokio įvykio nebuvo. Tačiau būtų utopiška manyti, kad niekas daugiau netiki šiais gandais. „Apgaulė ir melas plinta greičiau nei bet kada anksčiau“, – pabrėžė Janis Sarts. „Užduotis – sukelti gyventojų ir vyriausybių susidomėjimą ir paskatinti juos stebėti atidžiau.“

Pats terminas „hibridinis karas“ reiškia slaptų ir atvirų, reguliarių ir nereguliarių, karinių ir nekarinių veiksmų derinį. Šiuolaikiniuose konfliktuose riba tarp „karo“ ir „taikos“ sąvokų tapo miglota, pažymi vokiečių laikraštis.

Pasak A.Merkel, į melagingų pranešimų sklaidą propagandos tikslais dažnai yra įsimaišiusios valstybės, o Janis Sarts Rygoje neabejoja, kad dabar šioje srityje aktyviausia yra Rusija. Tačiau ekspertai pabrėžia, jog dabar daugelis valstybių, judėjimų ir nusikalstamų grupuočių sugeba vykdyti dezinformacijos kampanijas. Islamistai pastaruoju metu sistemingai platina melagingas naujienas (Fake News).

Todėl NATO ekspertai Rygoje tikrina daugybę forumų ir svetainių ir bando nustatyti tikslingą kišimąsi. Laikraštis pažymi, kad už abejotinų veiksmų internete ne visada slypi valstybių interesai. Vien Rusijoje apie 300 bendrovių prekiauja „Like“ ir prenumeratoriais, tačiau dažniausiai komerciniais tikslais, siekiant atkreipti dėmesį į tam tikrus restoranus, prekybos įmones ar klinikas.

Tuo tarpu NATO centras Rygoje plečiasi, vyksta derybos su daugeliu valstybių. Šiandien centro veikloje dalyvauja ne tik NATO šalys, bet ir Švedija bei Suomija. Tačiau informacinis karas Rygoje tik tiriamas ir, jei įmanoma, dokumentuojamas, tačiau tai ne visada reiškia pasipriešinimo veiksmus.

Tuo pat metu, jei priešiški žaidėjai internete sąmoningai kursto neramumus, provokuodami klaidų pranešimus apie pratybas, avarijas ir sukilimus, valstybės, kurių atžvilgiu tai vykdoma, privalo reaguoti.

Kalbant apie Latviją, jos užpuolimo atveju – teoriškai, net virtualaus – NATO turėtų ją palaikyti. Tačiau net griežto kurso šalininkai Briuselyje ir Vašingtone nenori rizikuoti karine konfrontacija dėl Fake News, pripažįsta vokiečių laikraštis. Šiuo klausimu dar nenusimato bendros, 29 NATO ir 28 ES šalių pozicijos, sako „Der Tagesspiegel“.

Tik kiekviena vyriausybė atskirai paėmus gali pakeisti situaciją. Helsinkyje sukurtas tarptautinis tyrimų centras, kurio ekspertai artimiausiais mėnesiais ketina sudaryti priemonių, adekvačiai reaguojančių į įvairaus tipo išpuolius, katalogą.

Anot leidinio, neatsitiktinai Latvija ir Lietuva yra ypač nepatenkintos Rusijos politika: iki 1991 m. Baltijos šalys buvo Sovietų Sąjungos dalis, ir daugelis Baltijos šalių gyventojų matė tame Rusijos dominavimą.

2004 m. Baltijos šalys įstojo į NATO, ką Maskva iki šiol dar laiko provokacija, – tuomet, kai Rygoje nerimaujama dėl to, kad Rusijos armija neįsiveržtų į Latviją.

25–30% Latvijos gyventojų yra rusai, o vyriausybė nesiekia palengvinti jiems gyvenimo: beveik 200 tūkst. iš jų vis dar neturi Latvijos pilietybės. Be to, kovo mėnesį apie tūkstantį latvių žygiavo Rygoje maršu SS veteranų atminimui. Visa tai suteikia Maskvai pretekstus kalbėti apie antirusišką diskriminaciją Latvijoje, pabrėžia leidinys.

Anot Latvijos vyriausybės patarėjo saugumo klausimais Viktoro Makarovo, ne viskas, ką Rusijos žiniasklaida praneša apie Latviją, yra netiesa. Rusijos propaganda grindžiama tikromis problemomis – pavyzdžiui, masiniu Baltijos šalių gyventojų išvykimu iš regiono ir nedarbu, kuris ypač paplitęs Latvijos rusakalbėse bendruomenėse. Kaip atskirti pranešimą diskusijai nuo melagingos informacijos?

Kaip pažymėta straipsnyje, tokiose kampanijose prasminis medžiagos branduolys dažnai atitinka tiesą, tačiau po to, norint sukurti tam tikrą paveikslą, faktai yra išpučiami ir ištraukiami iš konteksto. Rusija siekia parodyti Latviją kaip negerovės valstybę, o Vakarų Europos šalis – kaip esančias ant subyrėjimo slenksčio.

Rygoje ir Helsinkyje vieningai tvirtinama, kad Vakarai neturėtų apriboti tinklo laisvės, spaudos ir saviraiškos laisvės. Nepaisant to, reikia galvoti apie tai, ar ne laikas pradėti reguliuoti socialinių tinklų veiklą.

Reikalas tas, kad naudotojams, skaitantiems Fake news didelėse internetinėse platformose, automatiškai siūlomi papildomi straipsniai, klipai ir komentarai pagal skaitomą tema – taip veikia „Facebook“, „Twitter“, „Instagram“, „Youtube“ ir „Google“ algoritmai. Šių kompanijų būstinė yra JAV.

Leidėjams, bankams ir automobilių pramonei taikomi savi standartai ir reglamentai, sako Janis Sarts Rygoje. Galbūt, kažką panašaus reikia pritaikyti ir interneto bendrovėms, daro išvadą „Der Tagesspiegel“.